O kas jei tai meilė_H.S (short)

11

NA ŠTAI PAGALIAU DALĮ PARAŠIAU. AČIŪ KAS SKAITOT. 

**Harry pov**

Jau beveik baigta mokykla. Tik štai, bijau dėl savo ateities ir taipogi nerimauju ir vis galvoju kaip Katerina laikos. Tikiuosi jai gerai ir nėra sunku nešioti savyje mažą gyvybę, kuriai jau 8 mėnesiai po keleto dienų bus.

Tad greitu metu įvyks, tai ko laukiau labai. Ji pagimdys man vaiką. Po velnių mergina, kurią taip be galo myliu mane apdovanos vaiku ir tapsiu tėčiu. Nuostabus jausmas nors ir esu pernelyg jaunas vaikams, bet tai nesvarbu stengsiuos dėl jo ir tikrai rodysiu kuo geresnį pavyzdį.

Bet kas yra nesmagiausia visame tame, jog baigiamieji egzaminai po mėnesio, bijau, jog gali tuo metu ir vaikas ateit į pasaulį. Tačiau aš nieko negaliu padaryt tik laukt ir tikėtis, jog viskas bus nei per anksti nei per vėlai.

Suvibravo kišenėje mobilusis ir staigiai ieškojau jo, tačiau nerangiai ėmiau ir jis iškrito. Tikiuosi nesudaužiau. Tik kai jį pakėliau nuo grindų liovėsi vibravęs. Po šimts. Pažiūrėjau nuo ko skambutis. Ir išvydęs tarp praleistųjų mažytė kaip mat paspaudžiau skambinti.

- Labas, pasiilgau tavęs,- sumurkiau į telefoną.

- Nebegaliu kaip man bloga. Pykina, tai ne tas žodis. Gal gali atvykt pas mane? – ji vos neverkė į telefono ragelį.

- Žinoma. Atlekiu kiek tik galėdamas greičiau,- pakandžiojau iš nervų lūpą.

- Bet jei turi planų. Tiesiog neprivalai važiuot jei koks atsiskaitymas ir panašiai.

- Šiuo metu esu mokykloj. Bet nieko svarbaus nevyksta. Tik būčiau dar prasitrinęs eilinę dieną ir tiek,- šiek tiek šyptelėjau, nors ji to ir nemato.

- Tuomet laukiu.

- Bučkiai. Iki greito,- atsisveikinau ir pasigirdus telefono pypsėjimui įsikišau mobilųjį atgalios į kišenę.