O kas jei tai meilė_H.S (short)

13

**Harry pov**

Praėjo mėnuo, egzaminai jau išlaikyti. Tad pasisekė nereikėjo dėl vaikučio nukelti baigiamųjų egzaminų. Bet, juk jis jau kaip ir turėtų ateiti į šį pasaulį. Jau esu pakeliui namų ir skubu pas savo merginą, noriu pranešti džiugių žinių, jog egzaminų rezultatus jau paskelbė ir jie visi gerais balais išlaikyti.

Parėjau jau į namus, tačiau vos nenuvirtau pamatęs sukniubusią Kateriną.

- Kaip tu? – pasiteiravau pritūpęs šalia. Tačiau ji sukosėjo.

- Dėl manęs nesijaudink. Gelbėk vaiką. Prašau, išgelbėk jį,- meldė manęs ir kabinosi mano kaklo.

- Ne, nenoriu prarasti tavęs. Aš tave taip beprotiškai myliu,- jau akys manosios blizgėjo ir vos laikiau ašaras.

*

Man dvi brangiausios gyvybės šiuo metu gydytojų rankose. Jau kuris laikas laukiu ir nesulaukiu. Rodos jau visa amžinybė pralėkė kaip esu čia.

Tačiau tą tyla nutrūko, nes gydytojas pasirodė koridoriuje ir laikė papkę rankoje. Išsigandau, jog labai blogai ir akys plačiai prasivėrė.

- Nurinkit, ji išgyveno. Ko nepasakyčiau apie kūdikį,- prabilo daktaras.

- Ne. Aš negalėjau jo netekti. Tik ne tai. Prašau, pasakykit, jog tai tik sapnas,- nerimau ir raudojau.

- Kūdikį taipogi pavyko išgelbėti, tačiau jis labai silpnas. Šiuo metu pajungtas prie inkubatoriaus.

- Galiu pamatyti Kateriną ir mūsų vaikutį?

- Žinoma, beje, tai ji. Jūs turėsite dukrą jei jis išgyvens.

Užėjau į palatą ir joje tvyrojo slogi nuotaika. Nesijuto laimės anei trupinėlio.

- Kat, kaip tu? – teiravausi su nerimu veide.

- Visai nieko,- atsiliepė. – Man darė cezario pjūvį, nes buvo tikimybė, jog vaikutis dusta. Bet jį išgelbėjo tik neleidžia jo pamatyt. Net nežinau, tai berniukas ar mergytė.

- Daktaras sakė, jog mergytė.

- Tik kodėl man jos neduoda pamatyt? Kodėl?

- Nurimk. Ji šiuo metu inkubatoriuje,- sunkiai ištariau paskutinį žodį.

- Inku..kur? – išsigandusi stebėjo mano žvilgsnį.

Apsikabinau ją ir taip buvome ilgą laiką.