And it's getting old, it's getting old
But no hard feelings
'Cause friends come and go, friends come and go without a reasonPastaruoju metu galvoju ar vis dar turiu draugų. Vieniems draugystė trunka kelias dienas, o kitiems visa gyvenima ar dešimtis metų. Man viena protinga moteris yra pasakiusi, kad jei nori, kad draugystė truktų ilgai ar būtų tiesiog tikra, tu turi pradėti nuo savęs. Nebūti "fake", bet būti savimi. Bet niekas man nepasakė ką daryti tada, kai tu būni savimi, bet žinai, kad kitas žmogus niekados nebūna su tavim tikras? Kas tada? Kai žmogus viena savaitę bendrauja taip lyg tu būtum geriausias to jo draugas, o kitą savaitę tam žmogui jau tavęs nebereikia, nes susiranda kitų draugų. Ir aš nebežinau ka toliau daryti. Ar kaip elgtis. Net nebežinau ką galvoti. Atrodo stengiesi dėl to žmogaus, stengiesi būti kuo geresniu draugu. O kaip tas žmogus tau atsidėkoja? Atsuka tau nugarą tada kai tau labiausiai reikia, pasako nedepresuok ir palieka tave viena, kad skausmas viduje tave suėstų. Ir niekas nemato kaip tau skauda. Kai tu grimsti vis giliau. Niekas nemato mano nuverktų akių. Mato tik mano melus, kad neišsimiegojau ar man tiesiog nėjo užmigti. Visi mato tik uždangą nuo pasaulio, nuo žmonių. Ir aš nebežinau ką daryti, man vis labiau skauda. Ir aš nuoširdžiai noriu su ja bendrauti, tik su ja galiu būti savimi, išsipasakoti. Bet kuo toliau tuo toliau suprantu, kad aš jai visai nerūpiu. Jai reikia manęs tada kai jai skubiai prireikia pagalbos. Nesakau, kad esu viena, be draugų, bet man labai skauda. Buvo kelios tokios nuostabios akimirkos su ja, privertusios mane nusišypsoti, bet tada visai kaip ir karuselėje viskas leidosi po truputėlį žemyn, kol galiausiai penktadienį viskas dužo. Tiesiog subirėjo. Supratau, kad norėdama tik aš viena, nieko nepakeisiu. Tikiuosi tas žmogus kada nors susipras. Gal rytoj, gal už savaitės ar metų, bet svarbu, kad nebūtų per vėlu. O gal supras paskaitęs ka šiuo metu rašau, niekas nežino. Tik žinokit, kad jeigu jūs ir taip jaučiatės, nesustokit, judėk ir toliau ir tik tada sužinosime kas bus po to.
YOU ARE READING
After all
Short Story•After all, how often do we get a second chance? •started 2019 04 09 •istorija lietuviškai