After all

VI

Baby, if I could tell you, if I could tell you
How much I care
I'm in despair
Are you still there?

Vėlus vakaras. Turėčiau dabar seniai miegoti, nes rytoj sunki diena, bet negaliu nustoti galvoti apie tave. Kas būtų jei būčiau drąsesnė? Kas tada? Vis neapleidžia jausmas, kad jei būčiau kitokia, aš tau patikčiau. Galbūt gražesnė nei dabar, ne tokia nerūpestinga ir ta kuriai būtų smagu gyventi. Kaip aš dabar norėčiau, kad tu tiesiog man parašytum, pakalbėtumėme apie visiškai nereikalingus dalykus, pamirštume realybę. Bent trumpam pamirštume kas esame. Tik su tavim aš galiu būti savimi. Gal skamba durnai, nes esu tokia jauna ir man tikrai nereiktų galvoti apie meilę ir panašiai, bet aš ir nesakau, kad tai meilė. Nemanau, kad tai meilė. O dabar man tiesiog galvos nepalieka ta mintis, kad jei pasikeisčiau viskas būtų kitaip.

•••••••••••••

Žinot... pastaruosius metus galvojau, kad tiesiog esu liūdnas žmogus. Kad man nelemta šypsotis, būti laimingai. Galvojau, kad tiesiog yra lemta liūdėti, likti nesuprastai, nesulaukti paguodos. Visada stengiausi būti linksma ir nepasiduti, bet niekuomet nesutariau su žmonėmis puikiai, net negalvojau, kad man tai būtų įmanoma... nors nepatyriau patyčių, tačiau ir nebuvau ta mergaitė iš 'elito', kurią visi mėgtų. Turėjau vos kelis draugus ir dažnai su visais pykdavausi. Dažniausiai išsakydavau savo nuomonę, kurios daugelis nesuprato ir mano mintis tiesiog užmiršdavo, nes jiems tiesiog nebuvo įdomu ką aš galvoju ar ką apie tai manau. Visuomet stengiausi kažkam įtikti, būti už kažką geresnė. Stengiausi būti kažkuo daugiau, nei buvau. Tačiau, kad ir kiek besistengdavau vis nepavykdavo. Vis nusivildavau savimi. Vis dažniau buvau rimtesnė, santūresnė, ramesnė, tylesnė. Nustojau stengtis, bandyti ir net negalvojau, kad kažkada vėl viskas bus kaip anksčiau. Kad vėl džiaugsiuosi, šypsosiuosi. Tačiau suradus JĮ viskas pasikeitė. JIS atėjo į mano gyvenimą, įpūtė šilumos ir džiaugsmo. Tai, ko man labiausiai ir trūko. Su JUO jaučiausi laisva. Atrodė, kad tik jis supranta iš vieno žvilgsnio, iš vieno žodžio ir netgi iš mano aprangos. Taip. Gal ir pamečiau galvą dėl jo. Galbūt dėl to kažkada labai gailėsiuosi. Bet su juo aš atradau kitą save. Tą laimingą, besišypsančią mergaitę, kuriai neberūpi, ką kažkas pagalvos ar pasakys. Tą, kuriai vėl pradėjo rūpėti tikslai. Ir tą, kuri tik su JUO gali būti savimi. Bet tai ne meilė, galbūt tai buvo tik laikinas susižavėjimas. Ir tik po šito sužinosime kas bus po to....