After all

XI

But I can't do this anymore it's over with
I didn't think you would hurt me

Ar kada nors mylėjai taip stipriai, kad netgi skaudėjo? Pagalvodavai, kad jo netekus, tavo gyvenimas nebetektų prasmės ir tų ryškių spalvų, kurios tau taip patiko. Nebeturėtum kuo kvėpuoti, nes jis buvo lyg deguonis reikalingas tavo organizmui. Ir tada BUM. Viena diena netikėtai nutinka tai ko labiausiai bijojai. Jis tiesiog pasako, kad sori manau, kad turėtume pasidaryti pertrauką ar panašiai. Jis nesupranta kaip tau skauda, atrodo, kad jam tai iš vis net nerūpėjo. Visas tas laikas buvo tiesiog laiko leidimo būdas. Bet ne išsiskyrimas skaudina labiausiai, o tai, kad būna po to. Kai atsikeli ryte, patikrini telefona, tikėdamasi kažko, ko ten nerasi. Tai lyg pradėjimas gyventi iš naujo, bet lyg nežinai nuo ko pradėti. Visuose dalykuose, kur tik pažvelgi, matai tik jį, Bet kad ir kaip sunku, tu turi tai padaryti. Tu turi paleisti visa tai. Tai kaip jis tave bučiavo, tai kaip jis kvėpėjo, ar tai kaip jis šypsojosi tau ar lietė tave. Tu turi jį paleisti, kad ir kaip sunku tai būtų. Turi nustoti leisti tam skaudinti tave. Dėl savęs. Nustoti ieškoti jo socialiniuose tinkluose, stebėti ką jis veikia ir su kuo bendrauja. Tai nepadės. Turi nustoti save skaudinti ir verkti dėl to, turi nustoti praradinėti save dėl kažko, kuriam tu nerūpi. Tu to nenusipelnei. Užblokuok jį, ištrink žinutes, nuotraukas ir jo numerį. Galbūt vieną dieną jis supras ką padarė ir ką prarado ir jis ieškos tavęs. Jis tau rašys ar skambins, bet jis negaus jokio atsakymo iš tavo pusės. Ir kai jis pasiduos tavęs ieškoti, jis ieškos tavęs dar kitaip. Per kitus žmones, ieškos tavo savybių kituose žmonėse, tikėsis rasti kažką tokio nuostabaus kaip tu. Galbūt tu buvai vienintelė jam, bet jis tave prarado. Ir tik po šito, žinosime kas bus po to

Sveiki draugaaai, tai va buvau padariusi pertrauką, tai tikiuosi, kad pasiilgote. Stengsiuosi įkelti keletą dalių, tai laukit❤️