After all

IV

I got knots all up in my chest
Just know I'm trying my best

Vis dažniau pagaunu save galvojant, ką aš veikiu šitame gyvenime ir kokia mano buvimo čia prasmė. Kuriamės socialinius tinklus ir net nežinoma kam mums jie. Socialiniuose tinkluose sekame žinomus žmones, kurie savo gyvenimuose kažką pasiekę ir norime Qbūti tokie kaip jie, ieškome būdų kaip būti tokiems kaip jie. Tačiau visa jų paslaptis yra buvimas savimi. Svarbiausia yra nebijoti parodyti save. Nesvarbu kokia tavo odos, akių ar plaukų spalva. Labai dažnai susimąstau, kad nenoriu numirti nežinoma, kad noriu kažką pasiekti ir stengiuosi (tai trunka daugiausiai tris dienas) būti kažkuo kitu nei esu. Ir žinot kodėl visada tai metu? Nes tai tiesiog ne man. Manau, kad reikia atrasti būdą, kuris bus priimtinas tau. Reikia stengtis būti savimi, nesvarbu kaip, nesvarbu kada ar su kuo. Vieni save atranda bendraudami su kitais žmonėmis, o kiti-būdami vieni. Realiai aš pradedu suprasti kiek daug aš turiu ir kiek daug aš galiu. Kiek man daug suteikta ir aš nepastebiu nieko daugiau tik blogą. Bet po velnių! Aš žmogus! Mes visi kartais klystame nes niekas nėra tobulas. Ir tik dabar supratau kiek daug aš netekau. Tų paslėptų šypsenų ar džiaugsmo akimirkų. Galbūt jei nebūčiau tokia buvusi, mano gyvenimas būtų visiškai kitoks? Dabar galime tik spėlioti. Bet dabar aš supratau. Aš tam sukurta, kad daryčiau tai ką noriu ir taip kaip noriu. Mes galim praskaidrinti vieni kitų dieną ir taip tiesiog išvysti jų šypseną. Mes turime visą pasaulį. Mes turime Žemę, žvaigždės, mėnulį ir vieni kitus. Ar kada susimąstei kiek tu daug turi ir kad šią dieną. Būtent šią gali kažkam padaryti ypatingą? Ar susimąstei prieš kažką smerkdamas ir pasityčiodamas pagalvoti kad geriau galėtum pasakyti paprasčiausius žodžius "tu esi svarbus". Ar tai sunku? Ar kažkam pasidarys labai blogai dėl to?! Ar prieš nuskindamas medžio lapelį susimąstei kiek ilgai tas medis lapelį augino? Ar susimąstei ką kažkam reiškia tavo apkabinimas ir palaikymas? 99% tikimybė kad ne. Nagi... Visi pavargstam nuo to blogio... bet ar mes bandom tą pakeisti? Neee mes tik pagalvojame "O kam stengtis jeigu jie dėl manęs nesistengė? Aj geriau palūšiu. Jugi aš tik vienas nieko nepakeisiu". Ir taip galvoja kas antras žmogus. O jei pabandytum...? Ar bent bandei? Nepabandęs nesužinosi žmogau. Tiesa... sunku kažką padaryti kai neturi nei su kuo pasikalbėti, ar tiesiog kam pasipasakoti. Neturi su kuo pasitarti ar tiesiog kartu atsistoti prieš visą pasaulį. Aš vis dar ieškau to žmogaus, galbūt aš jo net nepastebėjau, gal būt jis visai šalia. Man tiesiog reikia ženklo. Ir tik tada sužinosime kas bus poto.

Jei turite įdėjų apie ką reiktų parašyti kitas dalis, būtinai siūlykite💔