Epilogas

26 3 0
                                    

Gabrielius

Sėdžiu paskaitoje ir netikėtai prisimenu sapną, kaip kažkokia undinėlė atplaukia šalia manęs ir pabučiavo, tada jos plaukai pakeitė spalvą ir ji nuplaukė.

Nusijuokiu iš savo prisiminimo ir susitelkiu į paskaitą. Žinau, kad tai buvo prieš du metus ir tada kai su tėvais gyvenau Sidnėjuje, bet nieko gero daugiau ir nesitikėjau, nes tada ten nenorėjau būti ir liūdėjau, kad turėjau išsikraustyti. Todėl pradėjau keistai elgtis ir vieną rytą mane rado pakrantėje. Sakė, kad nušokau nuo skardžio, bet laimė, kad nesusižeidžiau ir bangos sugebėjo išmesti mane į krantą.

Tikriausiai per tokį įvykį ir atsirado tas sapnas.

Niekada netikėjau fantastiniais sutvėrimais ir tikiuosi, kad daugiau niekada ir neteks jų susapnuoti...

Gyvybės vanduoWhere stories live. Discover now