We Are Who We Are ✨

36 Dalis

Rytą, vos pramerkiau akis, privalėjau nusišypsoti. Erick spoksojo į mane ir man atsimerkus jis nusišypsojo.

-Kas dabar spokso?- paklausiau silpnu rytiniu balsu, nepaslėpdama šypsenos.

-Ir tau labas rytas,- Erick kilstelėjo vieną antakį nepaslėpdamas šypsenos, tačiau po keletos sekundžių jis vėl prabilo,- Blake jau namie. Vakar kai užmigai jis parašė, jog grįš vėlai vakare ir šiandien norės su tavimi apie kai ką pasikalbėti. Tiesą sakant, numanau apie ką, tačiau tai judviejų reikalas,- jis mirktelėjo.

-Ar tai blogas dalykas?- prisimerkiau.

-Nežinau. Aš tik galiu numanyti ir jei tai bus tai, apie ką galvoju, tuomet ne. Tai turėtų tave pradžiuginti,- Erick šyptelėjo nuramindamas mane. Išties pagalvojau apie mamos ir patėvio atvažiavimą čia. Tai iškart skamba lyg košmaras, o tam tikrai neužtektų kelių dienų pasiruošimo. Tam reiktų... Metų? Trijų? Gal dešimties? Bet kokiu atveju, Erick žino, jog nemėgstu kalbėti apie tėvus, net jei priežasties ir nežino. Manau, kad jis supranta, kad tai tikrai manęs nenudžiugintų.

-Ką mąstai?- Erick susiraukė paslėpdamas šypseną.- Aš nežinau apie ką jūs kalbėsite, aš tik spėju. Nesinervink, pakalbėsi ir sužinosi, tačiau nemanau, jog tave Blake vėl liūdintų. Jis pažįsta tave geriau nei tu manai,- Erick pastebėjo mano pakitusią nuotaiką. Tai akivaizdu, nes jis tuojau stengėsi taisyti situaciją, kas buvo labai miela iš jo pusės.

-Viskas gerai. Žinau tai. Man tiesiog įdomu,- stengiausi kuo nuoširdžiau nusišypsoti, jog Erick patikėtų manimi.

Keista, tačiau jis lyg skaitė mane. Erick linktelėjo, lyg sakydamas, jog suprato mane, tačiau jo akys sakė priešingai.

-Dar miegosi?- Erick paklausė.

-Ne. Kelsiuosi. Blake tikriausiai jau pabudęs,- sunkiai atsisėdau ir nusižiovavau.

-Tavo plaukai atrodo tragiškai,-Erick pripažino tyliai nusijuokdamas.

-Labai mielas komplimentas. Ačiū,- sarkastiškai pasakiau, su šypsena žvilgtelėdama į vaikiną. Jis taip pat nepaslėpė šypsenos.

Puikiai žinojau, jog rytą būsiu susivėlusi, tačiau tikrai maniau, jog miegosiu viena.
Išlipau iš lovos ir vėl nusižiovavau.

-Tu vis dar pavargus,- Erick pripažino.

-Gal truputį, bet užteks miegoti. Labana...Einu praustis,-pasakiau sumirksėdama. Mano klaida privertė Erick nusišypsoti, bet neleidusi jam pasityčioti iš to pabėgau iš jo kambario vėl su šypsena.

Po karšto dušo apsivilkau mėgstamą suknelę ir nusileidau į apačią, kur virtuvėje buvo brolis.
Vėl nusišypsojusi apsikabinau jį, nes aš išties jo pasiilgau.

-Sveika, Jadey,- Blake nusijuokė, kai aš pripuoliau prie jo nepasisveikinusi.- Tikiuosi nepasakei jai,- Blake pasakė išduodamas, jog paskui mane atėjo ir Erick.

-Ne,- pasigirdo ir mano lovos draugas. Tikrai nežinau kaip kitaip jį galiu vadinti.

-Ar gali jau pasakyti?- suzyziau. Brolis tik sukikeno.

-Prisėsk,- jis paprašė paleisdamas iš glėbio ir aš per pusę sekundės atsiradau ant kėdės.- Turiu dvi naujienas. Pirmoji, pranešiau Simon Cowell, jog jūs visos pradėjote kurti, jis perklausė kelis jūsų kūrinius, tuomet galvojo, jog jus visas reiktų padalinti į kitas grupes, jis net žinojo į kokias, bet kai pasakiau, kad jūs nesiskirsit, jis pasidalino jūsų grupės internetine nuoroda ir jūsų Youtube kanalas kad kelias minutes gauna maždaug dešimt naujų sekėjų. Šiuo metu jūs turite beveik tūkstantį sekėjų ir trigubai daugiau komentarų,- Blake nusišypsojo ir aš išsižiojau.