We Are Who We Are ✨

2 Sezonas 3 Dalis

-Tiesa ar drąsa?- Richard nusišypsojo.

-Kaip jau sakiau, aš drąsos su jumis nesirinksiu,- nusijuokiau, priversdama ir jį nusijuokti.

-Mm... Gerai. Tada... Tai na, ne tiesos klausimas, bet vistiek klausimas, kokia tai buvo liga? Nepyk, tiesiog man įdomu,- Richard trūktelėjo pečiais. Vaikinų akys susikoncentravo į mane.

-Neturiu dėl ko pykti,- nusišypsojau.- Pasakysiu, su sąlyga, jog nei vienas iš jūsų neieškosite jos internete, bent jau kol kas,- prisimerkiau. Visi vaikinai it susitarę linktelėjo, iškyrus Joel. Jam nereikia naršyti internete, jis ir taip žino. Tiesa, keista, jog ir Erick tuo susidomėjo.- Sirgau anoreksija. Dabar aš nebesergu šia liga ir man viskas yra gerai. Tiesą sakant nežinau ar tai skaitosi liga,- susiraukiau nužvelgdama merginas ir jos trūktelėjo pečiais.- Na, žodžiu. Mano eilė klausti Blake,- pasakiau ir atsisukau į brolį. Jis prisimerkė.

Visą tą laiką nuo studijos iki dabar, Blake vengė manęs, kas nepatiko nuostabiausiams mano draugams Joel ir Chris.

-Na, tai tiesa ar drąsa,- kilstelėjau antakius.

-Sakykim, drąsa,- Blake kilstelėjo antakius.

Nusišypsojau, lyg žinočiau, ką jam pasakysiu, tačiau neturiu nei žalio supratimo, kokia galėtų būti drąsa skirta jam. Jis padarys viską ir aš įsitikinusi tuom
Paslėpiau šypseną ir užsidengiau veidą, išsiduodama.

-Neįsivaizduoju kokia galėtų būti drąsa,- sumurmėjau ir pakėliau akis į jį, kol jis šypsojosi.

-O kokia būtų tiesa?- brolis pakėlė antakius.

-Irgi nežinau,- nusišypsojau.

-Aš paklausiu vietoj Jade,- Perrie pasakė ir apkabino mane iš už nugaros. Blake linktelėjo.- Kokia mūsų daina tavo mėgstamiausia?

-Geras klausimas,- Joel nusijuokė.

-Nėra tokios,- Blake pasakė, priversdamas visas mus susiraukti.- Visos jos man patinka,- jis pasakė, nuramindamas mus.

-Ar man vienai jau pabodo?- Jesy susiraukė. Papurčiau galvą nusišypsodama. Mes jau žaidžiame šį žaidimą gal dvi valandas, fone groja muzika ir vaikinai turi po skardinę nealkoholinio alaus.

-Galim pažiūrėti filmą,- Šokoladukas pasiūlė. Ši pravardė jam taip prilipo, jog negaliu jos pakeisti.

Visiems sutikus, vėl visi įsitaisėme ant sofos.
Merginos, žinoma, šalia manęs - jos smarkiai apglėbė mane,o Joel parūpino mums kelis pledukus, kas buvo be galo miela.
Kaip ne keista, užmigau viena iš pirmųjų, tačiau mane pabudino kažkieno rankos ant manęs. Krūptelėjau dėl to, tačiau kai atsimerkusi pamačiau, jog esu Blake rankose, vėl užsimerkusi ėmiau snausti.
Brolis nunešė mane į mano kambarį ir pagauldė į vėsius patalus.
Prieš palikdamas mano kambarį jis paglostė mano plaukus.
Kai jis išejo, išsišiepiau ir susisukau į antklodę.
Galbūt jis ir nevengia manęs taip, kaip man atrodė.

Rytą, lyg tyčia, visos pabudome panašiu laiku ir vaikinams leidome miegoti, nežadindamos jų.
Na, jie galėjo pabusti nuo muzikos virtuvėje, tačiau nebuvau įsitikinusi, ar jie ją galėtų girdėti.

-Deeper than oceans, the sweetest devotion, it's all I need you pull me close and there's no way that I can describe what your love make me feel like,- ruošiant pusryčius, fone grojo mūsų daina, kuri dar nėra išleista, jos niekas negirdėjo, visos ją dainavome, o Perrie vis dažniau pridėjo choreografijos prie jos.

      Blake pov.

Nusiprausęs išėjau į koridorių, ten pasisveikinau su Erick ir Joel.  Lyg tyčia.
Vakar vos dingau iš Jade akiračio, paieškojau internete apie tą ligą ir neįsivaizduoju kaip turėsiu jos atsiprašyti. Aš negaliu nei numanyti, ką ji išgyveno, o dar aš taip pasielgiau.
Galbūt ji kada papasakos apie tai. Kaip, kodėl ir kas.

Susiraukiau, kai iš apačios sklido muzika.
Arba yra atsikėlusių vaikinų, arba merginos ruošia pusryčius. Nelabai jas visas pažįstu, bet kad mėgsta pamiegoti, tai tikrai žinau, tad tai turėtų atkristi.

Įėjus į virtuvę, net ir Erick veide atsirado šypsnis. Merginos išties ruošė pusryčius, pritardamos savo balsams dainose.
Erick, po Jade išvykimo, išties pasikeitė ir tai tikrai galėjo būti jos įtaka. Arba ji jam patinka, arba kažkas tarp jų įvyko.
Perrie nusišypsojo, kadangi pirma pastebėjo mus.

-Labas rytas,- ji pasisveikino.

-Sveikos,- šyptelėjau, dėl ko ir Jade atsisukusi nusišypsojo, tačiau toliau kažką darė prie viryklės.

Joel ir Erick nuėjo prisėsti prie stalo, o aš prie Jade. Atsirėmiau į spintelę šalia viryklės.
Jade kiek pasimetusi, pakėlė akis į mane ir šyptelėjo. Tuomet sumažino ugnį, jog neprisiviltų kepami kiaušiniai, ir apsikabino mane. Nusišypsojau ir taip pat ją apsikabinau.

-Atsiprašau, Jadey,- sumurmėjau jai prie ausies.

-Neturi dėl ko,- sesuo pasakė raminančiu balsu. Su ja problemų daug, bet verta.

Jade atsitraukusi vėl man nusišypsojo ir toliau ėmė kepti mums pusryčius.

-Pačios jau valgėt?- paklausiau ir kai Jade papurtė galvą prisimerkiau.

Neįsivaizduoju kokie galėtų būti anoreksijos padariniai ar kažkas tokio, tačiau jei ji ir vėl pradėtų nevalgyti, jai maža nepasirodytų.
Jade išjungė viryklę ir atsisukusi į mane nusišypsojo.
Kai maistas garavo ant stalo, į virtuvę įėjo ir kiti vaikinai.

Jiems bekalbant stebėjau Jade - jos veide švietė šypsena ir ji retkarčiais įsiterpdavo į pokalbį. Tikriausiai turėčiau kaltinti tik save, jog nesusipratau, ką ji išgyveno.

Bet kokiu atveju, turėjau daugiau kalbėtis su ja, ką stengsiuosi daryti ir dabar, kai ji vėl su manimi.

Joel nusijuokė iš kažko, ką pasakė Jade. Tas vaikinas tikrai simpatizuoja jai, o Jade į jį žiūri lyg į brolį. Na, taip gal dar ir geriau, ji nebus įskaudinta, o tai ir yra viskas ko aš noriu.
Jei ji draugautų su Erick, būtų kitas reikalas. Erick yra turėjęs vos kelias normalias merginas, kurios draugavo su juo ne tik dėl statuso ar sekso. Nei viena iš jų nesiskundė Erick elgesiu, prie mūsų jie atrodydavo paprasta, visai ne saldi ir ne lipni pora. Išsiskyrė jie taip pat be nuoskaudų, abiejų jų noru.
Su Jade taip nebūtų. Ji miela ir švelni, kuriai kiekvieną sekundę reikia šilumos, kol Erick tikrai stengsis laikytis atstumo, tik žinoma, ne lovoje. O ir tai man neskamba labai gerai, nenorėčiau, jog Erick ja naudotųsi.
Tačiau aš į tai kištis neturiu teisės. Jade jau beveik dvidešimt dveji - ji suaugusi moteris ir tik ji gali priimti sprendimus, nesvarbu kokia mano nuomonė apie tai.

Dar kartą nužvelgiau kikenančią seserį.
Nesąmonė, jog jai dvidešimt dveji. Ji mano mažoji sesutė ir tai viskas.