We Are Who We Are ✨

27 Dalis

-Labas,- nusišypsojau Šokoladukui ir Richard.

-Ką veikiat?- Richard kilstelėjo antakius.

-Išsitempėme ją į miestą,- Jesy apkabino mano pečius plačiai išsišiepdama.

-Taip net nebuvo,- su šypsena paprieštaravau.

-Blake sakė, jog buvote susipykę,- Šokoladukas susiraukė. O gal Zabdiel?

Visos merginos ėmė deginti mane savo žvilgsniais.

-Mes nesusipykom. Nieko ten nenutiko. Blake tik pasirodė,- atsidusau, šiek tiek meluodama.

-Na, bet kokiu atveju, puiku, kad jautiesi gerai. Nebetrukdysim,- Richard vėl nusišypsojo.

-Netrukdote, viskas gerai,- Leigh-Anne nusišypsojo.

-Ką po to veiksit? Nenorėsit į studiją?- Richard pasiūlė. Perrie ėmė sparčiai linksėti galva. Šokoladukas apsičiupinėjo galines džinsų kišenes ir ištraukė raktus, kuriuos ištiesė man.
Pasimetusi paėmiau juos.

-Jie nuo studijos,- jis trumpai paaiškino.

Negi jis taip manimi pasitiki, jog leistų ten būti vienai?
Po šių mano minčių jis nusišypsojo, lyg atsakydamas į jas.

-Ačiū,- suspaudžiau raktus delne.

-Gerai. Mes keliaujam. Sėkmės,- Richard pamojavo ir vaikinai nutolo.

-Ar tu tikrai gavai raktus?- Perrie išplėtė akis.

-Be Blake leidimo,- Jesy pridūrė.- Pirmas dalykas, kurį tu darai be Blake žinios.

-Hey!- nusijuokiau.- Tai nėra pirmas dalykas paskutiniu metu,- pavarčiau akis su šypsena, jau matydama Erick žvilgsnį.

-Arba jūs pasakojate, arba važiuojame į studiją ir ten papasakosite,- Leigh-Anne pasakė prisimerkdama.

-Ten būsime vienos,- Perrie pakilnojo antakius ir mes visos nusijuokėm.

-Važ... Aš norėjau į kirpyklą,- pati sau priminiau.

-Važiuojam į kirpyklą!- Jesy išsišiepė ir atsistojo.

Praėjo apie trys valandos, kai jau pagaliau pasiekėme studiją. Mano plaukai buvo apkarpyti ir tankiai sugarbanoti, todėl mes su Leigh-Anne šiuo metu jautėmės lyg sesutės, nes lyg čia, šiandien jos plaukai netiesinti.
Oras atvėso. Lauke visiškai nebesijautė vasaros šilumos, dangus apsiniaukė ir debesys jau nešė lietų mūsų link.
Studijoje jaučiausi lyg pamestas kačiukas, nes nežinojau nei kur kas randasi, nei ką čia galime veikti, o merginos buvo pasimetusios nemažiau nei aš.
Bet po kažkiek laiko apsipratome, radome užklotus ir įsitaisėme ant sofos. Jei reiktų, čia būtų galima gyventi.

-Visas tas chaosas buvo dėl mano buvusio. Turėjau suprasti, jog jis ne šiaip taip greitai viską pabaigė. Jis jau turi merginą,- Perrie trumpai paaiškino ir mes visos ją apkabinome.

-Nesinervink dėl jo. Jis pats kaltas, prarado nuostabiausią merginą pasaulyje. Tu rasi geresnį,- su šypsena pasakiau jai.

-Pritariu. Šitiek vaikinų žemėj, o tu įsižiūrėjusi tą vienintelį? Nesąmonė. Pamatysi, rasi tą, kuris tikrai tave mylės ir rūpinsis,- Leigh-Anne pritarė su šypsena.

-Tavo eilė,- Perrie su šiek tiek pakilusia nuotaika pasakė.

-Aš neturiu ko pasakoti. Erick gyvena pas mus ir kartais jis pakelia man nuotaiką. Tik tiek,- trūktelėjau pečiais ir pamačiusi merginų reakciją supratau apie ką jos pagalvojo.- O Dieve,- atsidusau.

-Dabar mes nuo tavęs neatstosim,- Leigh-Anne mirktelėjo.

-Nieko tarp mūsų nėra. Viskas. Pamirškit,- suzyziau užsimerkdama.

Studijos durys atsidarė ir įėjo bendraujantys vaikinai, kurie tuojau sulaukė mūsų dėmesio, todėl nutilo.

-Gražuolee!- Christopher su miela šypsena nutęsė ir priėjęs sparčiu žingsniu mane apkabino per sofą, iš už nugaros.

-Sveikas,- nusišypsojau. Jo skleidžiama šiluma iš ties buvo maloni.

-Atrodai nuostabiai,- Chris spustelėjo mane priversdamas nusijuokti.

-Ačiū,- prisiglaudžiau prie jo. Man taip malonu žinoti, jog net jei Blake ir nepalaikytų mūsų santykių, kurie neegzistuoja, jis nebijo būti meilus ir flirtuojantis su manimi.

Blake nesakė nieko, tik papurtęs galvą nuėjo prie kažkokios muzikinės aparatūros.
Vaikinai įsitaisė ant kitos sofos, kas buvo labai miela stebėti, kaip jie užsiima savas vietas. Tiesa, Chris liko šalia ir šildė savu apkabinimu.

-Tu tokia sušalusi,- jis sumurmėjo liūdnu balseliu.

-Hey, žinokite ir man šalta,- Leigh-Anne pavartė akis ir prisiartinusi apsikabino mane, bet tuojau buvo apkabinta kaip ir aš.

-Pameni, Jade, tu man skolinga kavos pertraukėlę kartu?- Christopher nusišypsojo, kai kilstelėjau galvą, jog matyčiau jo akis.

-Žinoma, kad pamenu,- nusišypsojau jam stengdamasi atkartoti jo šypseną.

Kai Chris nusuko akis, aš irgi nužvelgiau merginas. Perrie su Jesy apie kažką plepėjo, Leigh-Anne snaudė prisiglaudusi prie mano peties. O vaikinai... Jie šnekėjo, bendravo, kartais prie jų prisidėjo Blake ar Chris, bet žinoma tik ne Erick.
Jo akys buvo įbestos į ryškų telefono ekraną, o pirštai akivaizdžiai maigė raides. Jis su kažkuo susirašynėjo.
Tikriausiai Erick nevienišas. Jis yra labai gražus, draugiškas, bet ir paslaptingas vaikinas. Nieko keisto, jog jis turėtų merginą. Tik įdomu, ar toji mergina žino, jog šis brunetas šitaip elgiasi su manimi?
Erick akys, lyg tyčia dabar, pakilo į mane ir aš tuojau paslėpiau jas, nusukdama brolio link, bet buvo per vėlu. Nors mūsų akys nesusitiko dabar, kai dar kartą žvilgtelėjau, jo veide jau žaidė graži šypsenėlė, kuri tikrai nereiškė nieko gero.
Tiesa, šįkart neišvengiau akių kontakto, bet jis nebejaudino manęs tiek kiek pirmąjį kartą.
Akių kontaktas su Erick dabar yra malonus ir lyg pokalbis su juo, bet kai jo šypsena tokia, mažiausiai galvoju apie pokalbius su juo. Atrodo, jog jo lūpos tuojau susiras manąsias ir aš...

-Erick, kaip ten su ta policija?- Richard paklausė priversdamas nutraukti mudviejų akių kontaktą. Tuomet pajutau ir Perrie akis ant manęs, todėl žvilgtelėjau į ją. Jos šypsena buvo panaši į Erick tik su visiškai priešinga reikšme. Ji lyg nujautė apie ką aš pagalvojau.

-Vėliau papasakosiu,- Erick atsakė, parodydamas, jog nekalbės prie mūsų. Susiraukiau. Ar jis nepasitiki manimi? Merginomis?

Blake žvilgsnis buvo panašus į mano, bet jis tylėjo. Vėl atsukau akis į Erick, kuris vėl spoksojo į mane. Negi dabar neišsisuksiu nuo šitų žalių akių?
Kūną nusėjo malonūs šiurpuliukai, bet stengiausi ignoruoti tai.
Stengiausi atrodyti pasimetusi, jog Erick prabiltų bent jau akimis, bet jis tik šyptelėjo ir tuojau pradangino šitą šypseną, man nespėjus sužinoti kokia galėtų buti šios šypsenėlės reikšmė.
Erick akys vėl nusileido į telefoną.

Aš sužinosiu. Sužinosiu ką jis slepia, kodėl jis slepia ir dar merginoms papasakosiu. Tegu tik pabando jis man nepasakyti.
Rasiu jo silpną vietą. Nežinau kaip, bet rasiu.
O po to atsiprašysiu, nes tai skamba per daug nedraugiškai.