We Are Who We Are ✨

2 Sezonas 38 Dalis

   Po mėnesio

Visą laiką Erick buvo šalia.
Vieną naktį pas jį, kitą pas mane, tačiau buvome kartu. Tik gaila, jog dienos metu visą laiką praleisdavau studijoje ir Erick manęs net nematydavo. Parašėme dar ne vieną dainą, bet kiekvieną vakarą grįždavau namo pervargusi. Taip pat pasiruošėme mūsų pirmajam koncertui, kuris bus šiandien vakare.
Mudu su Erick tikėjomės apsigyventi naujuose namuose vos gausime namus, tačiau reikėjo sutvarkyti tiek dokumentų, jog tuose namuose nepraleidome nei vienos nakties. Tik apžiūrėjome juos.
Na, bet šiandien, po koncerto, jau grįšime į mudviejų namus. Visus mūsų daiktus susivežėme ten vakar vakare, vaikinai mums padėjo.

Šią akimirką Erick saldžiai miega apsikabinęs mano liemenį. Na, aš suprantu jį - dabar yra labai ankstus rytas. Negaliu miegoti iš jaudulio.
Negaliu sulaukti, kol atsistosiu ant scenos, o šalia bus mano mylimos draugės. Noriu sužinoti, kas tai per jausmas.
Erick pasimuistė ir jo akių vokai atidengė smaragdines akis. Jo akys nuostabios.
Pamatęs mane pabudusią jis tingiai šyptelėjo, pritraukdamas mane prie savęs, už mano liemens.
Vietoj to, jog apkabinčiau jį, priglaudžiau rankas prie jo plaukų ir ėmiau juos glostyti, kol Erick stengėsi vėl neužsimerkti. Nusišypsojau ir tik jam užsimerkus prisiglaudžiau prie Erick apkabindama jį.

-Ir tau labas rytas, mažute, - Erick sumurmėjo suspausdamas mane prie savęs. Išsišiepiau dėl pravardės.- Kodėl nemiegi?

-Nesimiega. Bijau šiandienos vakaro, - sumurmėjau prisipažindama.

-Neturėtum nieko bijoti. Tau patiks, pamatysi. Nesinorės nulipti nuo scenos,- Erick ėmė guosti, tačiau jo balsas įrodė koks neišsimiegojęs ir pavargęs jis yra.

-Žinau, bet... Nesvarbu, - atsidusau, taip pat užsimerkdama.

-Kas, princese? Sakyk kas tave neramina, - Erick sumurmėjo pradėdamas glostyti mano nugarą.

-O jeigu aš viską sugadinsiu? - tyliai sukuždėjau.

-Jade, - Erick numykė. - Nieko tu nesugadinsi ir viskas bus gerai. Turėtum atsipalaiduoti. Pirmą kartą man taip pat buvo nejauku ir aš irgi nervinausi, tačiau ta diena buvo beveik geriausia mano gyvenime, - jis pasipasakojo.

-Kodėl beveik? - susiraukusi pakėliau akis į žaliaakį.

-Nes geriausia diena mano gyvenime buvo tada, kai sutikau tave, - Erick pameilikavo priversdamas plačiai nusišypsoti.

-Baik, - trinktelėjau delnu jam į krūtinę ir jis nusijuokė.

-Neskriausk manęs,-vaikinas liūdnai sumurmėjo su šypsena. Jis žino, kaip pakelti man nuotaiką. - Ir nesinervink. Viskas bus gerai. Aš būsiu kažkur tarp daugybės tavo gerbėjų,- Erick nusijuokė.

-Ačiū, - su šypsena padėkojau už geros nuotaikos užtaisą visai dienai.

-Ar jau nori keltis? - vaikinas sumurmėjo.- Mama tikriausiai jau paruošė pusryčius.

Suinksčiau, tačiau vietoj atsakymo prisiglaudžiau prie Erick krūtinės užsimerkdama.

-Mano mergaitė pavargusi, - Erick sumurmėjo priversdamas mane išsišiepti ir linktelėti. - Sekanti naktis jau bus mūsų naujuose namuose. Tik mudu du, - Erick tyliai sumurmėjo su šypsena veide, dėl ko ir aš negalėjau paslėpti laimės.

-Pagaliau, - pritariau jam.

-Gal reikėjo viską pranešti Blake anksčiau? - Erick spustelėjo mane savęs link ir aš nusijuokiau.

-Baik, - susigėdusi suniurzgėjau ir jis taip pat nusijuokė.

Dienos metu Erick stengėsi tik pakelti man nuotaiką iki tol kol merginos išsitempė mane į grožio saloną naujai išvaizdai ir pas pažįstamą drabužių dizainerę kuri išrinko mums drabužius.
Likus gerai valandai iki mūsų koncerto, kai jau buvome susiruošusios, jog mes nenuobodžiautume Isaac parūpino fotografą, kuris padarė kelias mūsų nuotraukas, kurios mums visoms labai patiko.

Kavinė buvo begalo jauki, tačiau ji buvo perpildyta mūsų fanų. Tai tik pakėlė mums nuotaiką, kuomet mums įžengus į kavinę pasigirdo klykimas ir džiaugsmingi šūksniai. Ačiū Dievui, jog šalia buvo apsauginiai.
Užlipus ant scenos nužvelgiau visus žiūrovus ir akimis susiradau gale stovintį brolį, draugus ir mylimą vaikiną, kurių visų veiduose švytėjo šypsenos. Kiek toliau nuo jų stovėjo ir mama su tėčiu, kurie taip pat šypsojosi.

-Sveiki! Kiek jūsų čia daug susirinko, - Perrie nusijuokė į mikrofoną, tačiau mes visos jautėme jos nerimą.

-Iš pradžių norėtume jums atlikti dainą, kuri nėra išleista, tačiau mūsų užrašinėse ji guli jau ilgai,- Jesy trumpai ėmė pristatynėti pirmą dainą mūsų repertuare.

-Aš manau, jog tai viena geriausių mūsų dainų, - Leigh pasakė ir nusišypsojo man, o aš su šypsena papurčiau galvą.

Po gerbėjų plojimų pasigirdo 'Woman's World' akordai.
Vaikinų reakcijos buvo nenupasakojamos, o ypač Blake. Tačiau mūsų mylimiems žiūrovams ji patiko ir tai tik pagerino mano nuotaiką.
Sekanti daina buvo 'F.U' dėl ko aš kiek nervinausi, tačiau Erick šypsena veide mane padrąsino prieš pat mano žodžius.

-... You sweet talk me again, yo. I don't wanna be friends, no. Why am I such a fool when it comes to you? A, B, C, D, E, F.U.

Šie žodžiai turi tiesios net ir dabar. Aš nenoriu būti draugais su Erick. Aš noriu būti jam daugiau nei draugė, tačiau žinau, jog dar ne kartą teks juo nusivilti. Jis jau toks - myli, bet yra neatsargus. Aš pasistengsiu daryti viską, jog mudu niekuomet nesipyktume.

Po šios dainos, pristačiau visiems puikiai žinomą 'Black Magic' ir visa salė pritarė mums, įskaitant ir vaikinus.
Erick buvo teisus. Net jei aš labai nervinausi ir vis dar nerimstu - matyti visus šiuos besišypsančius veidus yra tikrai nuostabu.
Po dar kelių dainų mus išleido į trumpą pertraukėlę, tačiau vietoj to, mes nepalikome scenos ir bendravome su savo gerbėjais, kurie turėjo milijonus vis įdomesnių klausimų.
Na, ir didžioji dalis jų buvo atsakyti.

Po dar geros valandos kavinėje, visi grįžome į savus namus, o mes su Erick - į savus.

-Jie didžiuliai, - sumurmėjau įeidama į miegamąjį. Matau šiuos nuostabius apartamentus nebe pirmą kartą, bet dar negaliu patikėti, jog čia gyvensiu.

-Tau čia patinka, tiesa? - Erick apsikabino mane iš už nugaros.

-Čia nuostabu, Erick. O viskas dar nuostabiau, nes tu šalia, - pasakiau ir apsisukusi apsikabinau Erick kaklą. Jis nusišypsojo.

-Aš tik noriu, jog tu būtum laiminga. Padarysiu viską dėl tavęs, - Erick suglaudė mūsų kaktas.

-Aš būsiu laiminga, jei turėsiu tave šalia,-sumurmėjau užsimerkdama.

-Tuomet nepamiršk parodyti, kokia laiminga tu esi, - Erick sumurmėjo ir aš vėl nusišypsojau. - Ačiū, - jis sukuždėjo.

-Myliu tave, - smarkiai apsikabinau vaikiną.

-Aš myliu tave labiau, princese, - Erick suspaudė mane glėbyje.

Ir tebūnie taip amžinai.