We Are Who We Are ✨

2 Sezonas 29 Dalis

Sveikinimai sulaukus naujų mokslo metų!

Privalėjau prisiversti ištrinti Erick iš mano atminties ir užpildyti ją visą muzika, draugais ir šeima. Nuo šiol jis man niekas. Nenoriu jo matyti, girdėti ar apie jį galvoti.
Nužvelgiau paskui mane išlipančias Jesy, Perrie ir Leigh. Taksi automobilis mums išlipus nurūko kažkur, nesibaigiančiu vingiuotu keliu, o mes smalsiai nužvelgėme gražų, bet jaukų pastatą su stendu, ant kurio gražiai išraitytas mums jau žinomas vardas.

-Tavo pusbrolis savimyla, - Perrie teigė nusijuokdama.

-O ką tu galvojai? - Jesy taip pat nusijuokė priversdama visas mus nusišypsoti.

Viduje mus pasitiko jauki prietema, penkios it kalėjimo kameros su stikline siena ir viduje mikrofonais. Kitoje pusėje didžiulė sofą, prie kitos sienos kompiuteriai ir mechanizmai muzikai įrašyti ir kurti. Taip pat kelios gitaros ir pianinas.
Na, žinoma, ir nuostabus raumeningas tamsiaplaukis.

-Sveikos! Laukiau jūsų, - Isaac nusišypsojo parodydamas traukiančią ir plačią šypseną.

-Labas, - Leigh vienintelė pasisveikino, o mes tik pritariamai šyptelėjome. Jesy priėjusi apsikabino pusbrolį.

-Aš...

-Pažįstu jus, Jade, - Isaac pertraukė mane ir aš šyptelėjusi nuleidau akis.

-Jai paskutiniu metu sunkus laikotarpis, tad ji sunkiai gaudosi aplinkoje. Mums reikia ją atitraukti nuo visko ir leisti džiaugtis muzika, - Perrie trumpai nupasakojo visą gyvenimo istoriją apkabindama mane, o aš atsidususi perverčiau akis.

-Suprantu, - Isaac palaikančiai šyptelėjo. - Prisėskite. Padarysiu jums arbatos.

Nužvelgiau vaikiną nueinantį pro vienas iš durų. Ten tikriausiai kokia maža virtuvė, o durys šalia - tualetas.
Ši studija tokia maža, bet ir didelė vienu metu. Labai jauku ir miela. O ir Isaac atrodo labai paslaugus.

-Tiesa, jis mano... pusiau pusbrolis. Isaac buvo įvaikintas, taip kaip ir dar keli mano pusbroliai, jo broliai,- Jesy paaiškino. Visos susėdome ant labai patogios sofos ir nusijuokiau, kai vėl buvau įtraukta į merginų glėbį.

-Na, merginos, - Isaac grįžo su šypsena ir pasilenkęs prie sofos, leido pasiimti mums puodelius nuo padėklo, su karšta, garuojančia arbata.

-Ačiū, - vėl šyptelėjau. Jo veido bruožai kažkuo mane žavi, o ypač šypsena, papuošianti vaikino skruostus duobutėmis.

-Kaip sekasi su dainomis? Turit naujų minčių? - Isaac pakreipė galvą, parodydamas susidomėjimą, ir pasiėmęs savo puodelį su arbata prisėdo šalia manęs, užsikeldamas kojas ant sofos ir sukryžiuodamas jas šalia savęs.

-Taip,- Perrie linktelėjo.

-Manau, reikia užrašyti tai. Žinoma, jei viską pamenu, - Leigh nusijuokė ir netrukus, su Isaac pagalba, ant jos kelių nusileido užrašinė su išspausdintais muzikiniais ženkliukais ir toks pat tušinukas. Atvertus pirmą puslapį, mūsų grupės pavadinimas buvo išraitytas tokiu pat raštu, kaip ir Isaac vardas iškaboje prie studijos.

Tyloje stebėjome kaip tušinukas, esantis Leigh delne, raizgo eilutes popieriuje.
Pasukau galvą į Isaac ir jis pagavęs mano žvilgsnį nusišypsojo.
Susigėdusi, stengiausi to neparodyti, ir nusukau akis į drauges.

-Na, parodyk, - Isaac paragino, kai Leigh atitraukė tušinuką nuo popieriaus. Gavęs užrašinę, Isaac smalsiai ėmė skaityti eilutes ir iš lėto jo veide atsirado šypsena. Jis žvilgtelėjo į mane, tačiau tuomet vėl nuleido akis ir pabaigęs skaityti vėl leido mūsų žvilgsniams susijungti.

-Nuostabu, - Isaac pagyrė, tačiau nelabai buvo aišku ką.- Galbūt dabar kyla kokių minčių?

Lėtu ranku mostu atėmiau užrašinę iš jo rankų ir perskaičiau eilutes.

I wanna say "shoo, shoo"
I wanna say "screw you"
I practice my lines in the mirror
Then you smile, that's my killer
So I say "love you" and "baby, I need you"
'Cause you're drop dead gorgeous
And cupid ain't coming to warn us
You're dirty, disgusting
But I can't get enough of your loving
Boy, I hate you, really hate you
My momma said I shouldn't date you
You sweet talk me again, yo
I don't wanna be friends, no
Why am I such a fool when it comes to you?
I wish you were dead 'till you take me to bed
Now you know that he's never gonna love you like we do

-Ši eilutė čia visai netinka. Pasilikime ją kitos dainos idėjai, - pakomentavau, pabraukdama paskutinę eilutę. - I wish you were dead 'till you take me to bed You're so good, so good. You lead on...

-My love, - Perrie pabaigė mano žodžius ir pora eilučių atsirado užrašinėje.

-Nepykit, turiu kai kam paskambinti, - Isaac pasišalino į lauką, kol mes su Perrie galvojome naujas eilutes.

-Them brown eyes and that body, - sumurmėjau sulaukdama merginų šypsnių. Jos žino, jog aš jį be galo myliu.

Leigh persisvėrusi per Perrie perskaitė visas eilutes su šiokia tokia melodijos gaidele.

-I'll get my revenge, - Jesy tarė lyg pasiūlydama, tačiau šie žodžiai atsirado užrašinėje.

Isaac grįžęs visą laiką pratylėjo, iki tol kol man nepažįstama mergina įėjo į studiją.

-Dieve, juk čia Kamille, - Perrie sukuždėjo tyliai.

-Kas ji? - paklausiau, kol ji pasisveikino su Isaac.

-Nuostabi dainų autorė ir atlikėja. Ji rašo dainas ne vienam garsiam atlikėjui,-Perrie trumpai ją pristatė.

Visos atsistojusios pasisveikinome su malonia mergina. Su ja praleidome galbūt keturias valandas rašant dainas, juokas nenutilo visą tą laiką.
Kamille nuostabi. Ji bendraujanti ir turi fantastišką vaizduotę. Idėjos jai šauna dažniau nei mums visoms sudėjus.
Telefonas ėmė vibruoti ir aš su šypsena nuėjau į mini virtuvėlę ir atsiliepiau į brolio skambutį.

-Sveika, Jadey. Kur tu? Mama ima nerimauti. Sakė jau pusė dienos tu ne namuose, - Blake balsas atrodė sunerimęs. Kai rytą pasišalinau iš namų, Blake jau buvo studijoje.

-Aš... Aš su merginomis. Papasakosiu tau vėliau. Bet nesijaudinkite, man viskas gerai, - šyptelėjau.

-Gerai. Tuomet netrukdau. Prieš grįžtant parašyk mamai. Ji labai nori pagaminti kažką skanaus vakarienei, - Blake nusijuokė.

-Gerai, -nusišypsojau ir atsisveikinę vienas su kitu, padėjau ragelį. Susiraukusi nužvelgiau gautą žinutę.

Erick: Mums reikia pasikalbėti.

Pavarčiau akis ir užrakinusi telefoną paslėpiau jį kišenėje.
Jis išties galvoja, jog aš noriu jo klausytis? Esu beveik šimtu procentu įsitikinusi, jog ta mergina sakė tiesą. Taip, aš jos nepažįstu ir neturiu įrodymų, tačiau iš Erick to tikėtis aš tikrai galėjau. Taip pat turėjau įtarti jį, kai jis tylėdamas sutvarkė mano kruvinus likučius.
Be to, jis nebūtų iškart ėmęs aiškintis. Jis tikrai yra kažką pridirbęs.
O be to, ta mergina jo draugė. Ji juk jį pažįsta. Gal net geriau nei aš.

-Jade? - Perrie įėjo į virtuvę ir nužvelgė mane. - Kas nutiko? - ji sunerimo.

-Viskas gerai. Blake smalsavo kur esu, - šyptelėjusi pasiteisinau.

-Erick? - ji spėjo, žinodama, kad tai ne viskas.

-Nenoriu apie jį kalbėti. Nesigadinkime sau nuotaikų, - nusišypsojau ir Perrie išsišiepusi mane apsikabino.

Galbūt kada nors aš jį išklausysiu, tačiau šią akimirką - aš nenoriu jo nei matyti, nei girdėti.