We Are Who We Are ✨

28 Dalis

Studijoje tas kelias valandas prasedėjome be tikslo. Galbūt Perrie būtų kažką užsiminusi apie dainas ir tą, ką ji sugalvojo, bet prie vaikinų mums visoms kiek nejauku apie tai kalbėti ir tai jau seniai supratome. Manau dėl to, jog jie viską moka, kas susiję su muzika, o mes visiškai naujos tame.
Merginos namo grįžo su Joel, kuris pavežė jas. Visi vaikinai sugužėjo į mūsų namus.
Siūlėme ir merginoms, bet jos su šypsena atsisakė. Manau, jog reikės kada išprašyti brolį ir pabūti su merginomis, arba pasiūlyti apsipirkti. Nors ir nemėgstu to daryti, nenorėčiau su jomis atitolti. Arba aš tiesiog turiu problemų su pasitikėjimu, arba jos išties nebenori bendrauti.
Jaučiuosi lyg vaikas iš kurio būtų atimtas saldainis.

Grįžusi apsimečiau, jog einu persirengti, bet iš tiesų tiesiog užsidariau kambaryje ir skaičiau knygą. Po valandos, greičiausiai, manęs pasigedo, nes pasigirdo barbenimas į duris.
Tikrai ne Erick, jis nesibelstų.

-Užeik,- garsiai atsakiau.

Christopher su nuostabia šypsena įlindo į kambarį, o paskui jį ir Joel. Dėl jų šypsenų ir aš privalėjau nusišypsoti.

-Kaip jautiesi?- Joel paklausė ir jie įsitaisė ant mano lovos.

-Jaučiuosi puikiai. Kodėl klausiate?- susiraukiau.

-Neatrodo, jog jautiesi puikiai,-Christopher patempė lūpą ir paėmė mano ranką. Dieve koks jis mielas.

-Man viskas gerai, nesijaudinkit,- nusišypsojau.

-Blake nervinosi dėl tavęs. Jis bijo pas tave eiti, kas yra labai keista,- Joel nusijuokė.

-Aš nežinau kodėl mudu taip nutolom,- patempiau lūpą.- Kol jis nesidomėjo mano problemomis, viskas buvo puiku,- atsidusau.

-Ką mes susitarėm?- Joel kilstelėjo antakius. Šyptelėjau.

Stenkis ją pamiršti, o tuomet reiks tikėtis, jog ji pamirš tave.

-Žinau. Aš stengiuosi, bet...- suzyziau.

-Viskas bus gerai. Manau, jog viskas bus su jumis gerai,- Joel nusišypsojo.

-Joel, tu kažką žinai?- Chris susiraukė ir žvilgtelėjo į draugą.

-Čia jau ne tavo reikalas,- Joel suraukė nosį ir prišliaužė arčiau manęs ir apkabino. Nusijuokiau.

-Galiu spėti, jog čia buvo po tos nakties palapinėse? -Chris pakėlė antakius. Abu su Joel linktelėjom.

-Dabar tu galvosi, kad Joel geresnis draugas nei tu. Taip nėra. Aš myliu jus abu ir jūs abu mano draugai. Jūs visi mano draugai ir viskas tuo pasakyta,- pasakiau, pamačiusi savimi nepasitikintį Chris veidą. Po šių žodžių jis nusišypsojo.

-Klausimas, Jade. Tu su merginomis elgėtės labai keistai. Pasakėt, jog norite apsilankyti studijoje, bet ten nieko įdomaus neveikėte. Po to, merginos atsisakė būti su mumis visais, o tu užsisarei kambaryje. Ar kažkas nutiko?- Joel susiraukė.

-Nieko nenutiko. Viskas gerai,- šyptelėjau, bet abiejų vaikinų žvilgsniai rodė, jog privalau sakyti ką galvoju.- Perrie sakė, jog turi minčių naujai dainai. Tiksliau parašė. Bet kai nuvažiavome į studiją ji nieko nebesakė apie tai. Tiesą sakant ir aš jau bijau kažką sakyti, nes jūs visi labai nusimanote tuose dalykuose. Nesinori pripaistyti nesąmonių, o dar ir tos dainos... Jos kitokios, nei sakykim grojančios per radiją. Jas girdi ir dažniausiai nekreipi dėmesį į žodžius, o kai dainuojame mes, tai jau kitas reikalas,- trūktelėjau pečiais.

-Didžiausia nesąmonė kokią esu girdėjęs,- Christopher susiraukė.

-Pritariu. Su dainom, mes tave geriau pažįstame, nes kitu atveju tu mums nepasakoji. Ir net nenorėdama, dainose parodai tikrąją save. Ir tai yra nuostabu, neturi gėdytis savo kūrinių. Net jei tu ne dainas rašytum, jei pieštum, grotum ar darytum bet ką kas tau patinka - neturi gėdytis to, ką sukūrei. Kaip tik turėtum didžiuotis, jog niekas taip nesugeba kaip gali tu, net jei tau atrodo, kad kažkas kitas moka geriau. Tu esi tu ir viskas ką tu darai yra nuostabu,- Joel pafilosofavo ir tai buvo beprotiškai miela.

-Ką aš be jūsų daryčiau,- atsidusau ir su šypsena prisiglaudžiau prie Joel.

-Mieloji, jis visiškai teisus. Jei bijai apie dainas kalbėti su Blake, jei bijai, kad judviejų santykiai pablogės, mes juk čia. Su kitais vaikinais neatrodo, jog labai bendrauji. Na, gal su Zabdiel, kalbu apie tą kurio vardo nežinai,- jis išsišiepė ir aš papurčiau galvą.- Bet kad ir ką tu pasirinksi, tai bus tavo sprendimas. Mes visi dirbame studijoje. Na, nedirbame, bet žinome kur viskas yra ir jei reiks, padėsime jums įrašyti dainas, gal sukurti kokią paprastesnę melodiją, nes mes dar ne tokie tobuli muzikantai, bet vis šis tas,- Christopher trūktelėjo pečiais.

-Pamiršk apie tą vardo nesusipratimą,- pirmiausia pasakiau ir Chris nusijuokė.- Ir aš... Nerašau dainų viena ir tai jau ne tik mano pasirinkimas. Manau, jog merginos dar nesutaria taip labai su jumis, nepasitiki tiek, jog galėtų rinktis dėl kažko vieną iš jūsų,- trūktelėjau pečiais.

-O jei paprašyčiau, kad parašytum Perrie dėl tų žodžių? Man tiesiog įdomu. Jūsų pirma daina buvo nuostabi,- Chris pagyrė.

-Ačiū, bet mes turime dvi dainas. Tiesa, viena be muzikos, bet vis šis tas,- šyptelėjau. Abu vaikinai susiraukė. Vadinasi Blake jiems nesakė. Miela, kad jis saugo tai, ko aš galiu nenorėti pasakoti.- Joel, ar gali iš tos spintelės paimti užrašų knygutę?- paprašiau, kadangi vaikinas buvo arčiau spintelės. Jis linktelėjęs padarė tai, ko prašiau.

Vaikinas tiesiog perdavė knygutę į mano rankas.
Šyptelėjau, taip jam padėkodama ir atsiverčiau ją, rasdama puslapį su žodžiais. Jie buvo pabaigti rašyti, paraštėse pripaišyta įvairių gėlyčių, kai kur buvo pribraukyta. Šiaip esu organizuota ir stengiuosi būti tvarkinga, bet kai kalbam apie kūrybą - viskas kažkur dingsta. Lieku tik aš ir popierius.

Įkišau knygutę į Chris rankas ir jis kiek susiraukęs nužvelgė mane, o tuomet ėmė skaityti išraitytus mėlynus žodžius baltame popieriuje.
Joel taip pat ėmė skaityti žodžius truputėlį pasikreipęs prieš tai.
Nuleidusi akis į ranką, kuri vis dar buvo šiltame Christopher delne.

-Čia nuostabu. Noriu išgirsti daugiau dainų arba bent perskaityti. Ar nenorite jos įrašyti?- Joel nusišypsojo.

-Aš nežinau,- numykiau vėl nuleisdama ką tik pakeltas akis.

-Nespausk jos,- Christopher subarė draugą.- Čia jų reikalas.

-Taip. Teisingai sakai. Nepyk,-Joel vėl atsisėdo tiesiai ir smarkiai suspaudė mane glėbyje.

-Aš nepykstu,- nusijuokiau ir taip pat prisiglaudžiau prie jo.

-Padėk ją,- Christopher saugiai užvertė knygutę ir ištiesė ją link Joel, kuris ją paėmė ir padėjo į vietą. Jokių klausimų, jokių abejonių dėl draugystės. Čia aš viena tokia keista, jog būčiau susmalsavusi kas kituose puslapiuose? Žinoma, jei nežinočiau kas juose. Dabar nenoriu to net matyti, ką jau kalbėti apie skaitymą.

-Tu atrodai pavargusi,- Joel perbraukė per mano skruostą patraukdamas vieną garbanėlę.

-Taip. Nebetrukdysime tau. Pailsėk,- Christopher pasakė ir jie abu atsistojo. Prieš jiems išeinant, buvau stipriai apkabinta Christopher.

Tada likau viena. Ir vėl.