We Are Who We Are ✨

2 Sezonas 17 Dalis

Vakare, kai jau saulė ruošėsi pasislėpti už horizonto, Blake pranešė man nuostabiai blogą naujieną - šią naktį praleisiu viename iš svečių kambarių, kuris yra pirmajame aukšte.
Tai nuostabu. Nenoriu eiti į tą kambarį kuriame manęs vos neišprievartavo.
Tai blogai. Erick ateis pas mane, tačiau neras manęs ten kur turėčiau būti.

Išsišiepiau, kai į galvą šovė genialiai kvaila idėja. O jei Erick manęs neras, ar jis ieškos manęs visuose namuose ar pasiduos? Man smalsu. Aš turiu progą išbandyti šitai.
Vietoj to, jog apsivilkčiau šiltus naktinius, apsivilkau vos apatinius drabužius. Jei Erick ateis, tokia apranga jam neleis išeiti jei jis tai sugalvos.
Skamba lyg naudočiausi juo, bet man svarbiausia, jog kuo ilgiau jis būtų šalia ir nesvarbu ką mes veiksime, aš tik noriu jį jausti šalia.

Susisukau antklodėje ir pažadėjau sau neužmigti, bet čia buvo tas pats, kas pasakyti Erick nepavydėti. Užmigau maždaug per dešimtį minučių.
Pabudau nuo durų trinktelėjimo ir iš pradžių, tai man sukėlė nerimą. Tik vėliau toptelėjo, jog tai gali būti Erick.

Kambarys skendo tamsoje, tačiau pilnas mėnulis pro užuolaidų plyšį apšvietė duris. Jos neatsidarė.
Atsidusau supratusi, jog greičiausiai viską susapnavau, tačiau kai durų rankena nusvyro žemyn, širdis nusirito į kulnus. O jei čia ne Erick?
Pasislėpiau po antklode tikėdamasi, jog jei čia vagis, jis prie manęs nelys ir stengiausi kuo ramiau kvėpuoti. Girdėjau kaip batai lietėsi šio kambario grindimis, o aš tik smarkiai spaudžiau akių vokus.
Svečias švelniai, pirštų galiukais ėmė vesti nuo mano blauzdos, per šlaunį, klubus iki krūtinės, prie kurios kiek sustojo, o tuomet perkėlęs ranką atidengė antklodę.

-Jei šalta, reikia užsidaryti langą, - raminantis vaikino balsas pasigirdo kambaryje ir akys pačios atsimerkė.

-Man nešalta, - atsakiau ir Erick šyptelėjo tamsoje.

-Kas čia tave perkėlė? Kodėl neparašei? Ieškojau tavęs kiekvienam kambary, net Blake, tad džiaukis, jog jis neprabudo, - trumpas moralas nuskambėjo iš jo lūpų.

-Blake sakė, jog man taip bus geriau. Aš sutikau su juo, - sukuždėjau.

-Tau geriausia būtų su manimi, - teisybė pusbalsiu išsprūdo iš jo lūpų ir aš nusišypsojau, net jei jis to ir nematė.

-Ar nori atsigulti šalia? - paklausiau ir supratau, kaip nešvankiai Erick galėjo tai įsivaizduoti. Vietoj to, išgirdau tylų atsidusimą.

-Nebent trumpam. Pati užsiminei apie studiją, tad ryt greičiausiai Blake kvies visus ten. Turėčiau bent kažkiek pailsėti,-Erick nusižiovavo, bet vistiek atsigulė ir leido padėti galvą ant kietos jo krūtinės.

-Miegok čia. Blake nėra labai ankstyvas. Prabusiu anksčiau nei jis ir pažadinsiu tave. Jei netiki, galiu nusistatyti žadintuvą,- sukuždėjau pakeldama galvą ir tamsoje stengdamasi įmatyti vaikino reakciją.

-Miegas su tavimi, - Erick pasakė ir tuomet sukikeno. - Skamba kaip pasaka.

Nusišypsojau, supratusi, jog jis priimė mano pasiūlymą ir aš vėl grąžinau galvą į tą pačią poziciją. Erick rankos po antklode susirado mano nuogą liemenį ir prispaudė jį arčiau savęs. Žaliaakis priglaudė nosį man prie plaukų ir giliai įkvėpęs juos pabučiavo, lyg duodamas leidimą užmigti. Tą aš ir padariau.

Rytą pramerkiau akis su šypsena veide, tačiau vos supratau, kad Erick šalia nebėra susiraukiau.
Staigiu judesiu atsisėdau ir nužvelgiau visą kambarį. Jo nėra.
Laikrodis rodė devintą valandą ryto. Blake jau tikrai pabudęs. Atsidusau iš nusivylimo savimi.
Privalau keltis ir tuo pat metu tikėtis, jog šiandien turėsiu progą pamatyti savo mylimąjį.

Kuomet suknelė puošė mano kūną, išėjau iš kambario ir patraukiau į virtuvę, kur girdėjosi mamos ir Blake balsai.

-Labas rytas, dukra, - mama pasisveikino.

-Labas, - atsakiau tuo pačiu, o su Blake persimetėm draugiškais žvilgsniais.

-Jade, tu šiandien vaikščiojai po namus? Ar viskas gerai?-mama susiraukė. Išpūčiau akis.

-Taip. Aš. Negalėjau užmigti, - pridengiau Erick.

-Na, sekantį kartą išgerk karštos arbatos ir iškart užsimanysi miegoti, - mama nusišypsojo ir aš jai taip pat šyptelėjau.

-Šiandien vaikinus pakeičiau į studiją. Jie jau kelias dienas kartoja, jog turi naują dainą ir nori būtinai ją įrašyti, o ir tu su merginomis tikrai turite ką ten nuveikti,- Blake pasakė ir aš stengiausi paslėpti šypseną. Aš pamatysiu Erick!

Po pusryčių mama liko namuose ruošti pietų, nes Blake siūlys visiems atvažiuoti valgyti pietų pas mus. Pakeliui į studiją paskambinau ir pažadinau merginas. Jos sutiko atvykti į studiją, tad galiu jų tikėtis po, apytiksliai, dviejų valandų.

Atsiradus studijoje akys iškart susirado Erick, kuris jau stebėjo mane. Vos mūsų akims susitikus, abu šyptelėjome.
Jo akys rodė, koks pavargęs jis yra, tačiau kūno kalba jis to neišdavė.
Nusukau akis, jog niekas mūsų nepastebėtų, tačiau visas mano kūnas slinko Erick link.

-Merginos jau pakeliui? - Christopher paklausė ir aš linktelėjau atitraukusi mintis nuo smaragdinių akių.

Blake priėjęs prie vaikinų ant sofos ėmė kalbėtis, o Erick sėdėjo ant visai kitos, tad nepastebėta vėl atsukau akis į mylimą vaikiną.
Erick alkūne pasirėmė smakrą ir pasikasė šiurkščius barzdos plaukus, tačiau nepaslėpė šypsenos.
Liežuviu perbraukiau per apatinę lūpą tikėdamasi,jog tai paslėps mano šypseną.
Noriu jį apkabinti.
Erick nusuko akis į šnekančius draugus ir supratęs, jog jie nekreipia dėmesio į mus, pirštu pakvietė mane arčiau.
Papurčiau galvą ir nužvelgiau brolį. Jis nežiūri į mus.
Erick kilstelėjo antakį ir aš pavarčiusi akis lėtai prisiartinau prie Erick ir nepastebėta atsisėdau šalia.
Vaikinai toliau šnekėjo apie kažką, o Erick dirbtinai ėmė žiovauti iškeldamas rankas į viršų, o netikro žiovulio pabaigoje jo ranka nusileido ant mano peties.
Išsišiepusi papurčiau galvą iš jo beviltiškumo ir nužvelgiau nuostabų jo veidą. Noriu jį pabučiuoti.
Pasimuisčiau numesdama Erick ranką nuo savo pečių.

-Jade, jei gali, parašyk mamai, jog vaikinai ateis pietų. Ji prašė parašyti ar jie sutiks, - Blake pasakė neatsisukdamas į mane.

-Gerai! - garsiai pasakiau ir išsiėmusi telefoną susiradau mamos adresatą. Žvilgtelėjau į mano telefoną spoksantį Erick. Susiraukiau, tačiau nekreipusi dėmesio į tai parašiau mamai žinutę ir pasidėjau jį šalia.

Erick išsitraukė telefoną iš kišenės, tuo mane sudomindamas, tačiau stengiausi nežiūrėti į jį. Nužvelgiau brolį, tačiau gavusi kumštelėjimą iš dešinės atsisukau į Erick. Jis rodė man savo telefoną.
Nuleidau akis į jį ir išsišiepusi papurčiau galvą. Ant jo telefono ekrano buvo mano nuotrauka iš šiandienos nakties.
Aš miegojau apsikabinusi pagalvę ant kurios turėjo gulėti Erick. Na, tai suprantama. Ant jos buvo likę Erick kvapo.
Tikriausiai labiausiai suglumino mano nuogi pečiai ir antklodė dengė vos krūtinę.

-Jei smalsu, kai atsibudau matėsi daugiau, nei nuotraukoje, - Erick tyliai sumurmėjo ir tuojau gavo kumštelėjimą. Jis sukikeno, o aš su šypsena papurčiau galvą.

Erick kartais elgiasi lyg mažas vaikas ir tai mane žavi.