We Are Who We Are ✨

2 Sezonas 25 Dalis

-Ir ką man su tavimi daryti? - Erick atsiduso įleisdamas mane į savo namus. Jis nepaleido mano rankos. Vaikinas uždarė duris, o tuomet nužvelgė mane ir šyptelėjęs apsuko, priversdamas nusišypsoti. Tuomet savu stiliumi pritraukė mane prie savęs apkabindamas.

-Aš atsiprašau. Tiesiog norėjau... Vakar tu mane labai išgąsdinai ir...

-Sugalvojai atsilyginti tuo pačiu? Pasirinkai patį blogiausią būdą, meile, - Erick nusijuokė. Nuleidusi akis prisiglaudžiau prie vaikino. - Pamokysiu tave, jog taip daugiau nebenutiktų, princese, - Erick pasakė kiek išgąsdindamas mane. Išpūčiau akis ir leidau vedama į Erick kambarį.

Aš pabudau pirma. Erick saldžiai miegojo, apkabinęs mane po antklode, kuri slėpė visą mano nuogą kūną.
Jei tokios bausmės bus visada, kiekvieną dieną bėgsiu iš namų.

Atsidususi su šypsena pasisukau, jog matyčiau mylimojo ramų veidą. Šiek tiek pasislinkau į viršų ir pabučiavau jo skruostą.
Myliu jį taip labai, jog jei nematau sekundę, jaučiuosi, lyg košmare, o visas laikas šalia jo priverčia mane skraidyti padebesiais.
Rizikuodama pažadinti Erick, prisiglaudžiau prie jo iš visų jėgų suspausdama jį glėbyje.
Vėl žvilgtelėjau į jį, bet jis vis dar saldžiai miegojo.

Erick labai rūpinasi manimi ir aš be galo norėčiau atsilyginti tuo pačiu, tačiau neįsivaizduoju kaip. Jis saugo mane nuo visko, o aš to padaryti negaliu...
Sugalvojau.
Aš juo rūpintis galiu namuose, kol esu su juo. Turiu naudotis proga, tiesa?
Dabar jau gerai po pietų. Galime sakyti, jog čia buvo pietukų miegas, tad vakarienės Erick tikrai norės. O ir aš pati esu truputį alkana.

Iššliaužiau iš Erick rankų ir apsivilkau Erick juodą palaidinę. Jis juk nesupyks.
Liemenėlė šiuo metu neatrodė patogiausias drabužis, todėl palaidinė paslėpė apatinius.
Nusileidusi žemyn, iš pradžių peržvelgiau visas spinteles ir šaldytuvą. It specialiai, radau mėgstamiausius spagečius, todėl nusprendžiau gaminti juos su mėsos kukuliais. Tikiuosi Erick patiks.

-O aš jau galvojau, jog vėl dingai, - Erick balsas nuskambėjo virtuvėje, kai vakarienė buvo beveik baigta. Atsisukusi nužvelgiau vaikiną, kurį puošė tik kelnės. Akivaizdu, jog jam reikia palaidinės, kuri šiuo metu vienintelis drabužis dengiantis mano kūną.

-Ir tau labas, - nusišypsojau ir nusisukusi paėmiau lėkštes iš spintelės.

-Ką galvojai išlipdama iš lovos antrą kartą, kol aš dar miegu?- Erick priėjęs apkabino mane iš už nugaros. - Ir dar pasisavinai mano maikutę, - vaikinas sumurmėjo pradėdamas kelti ją į viršų.

-Baik. Pagaminau vakarienę. Ar tu alkanas? - paklausiau dedama į lėkštę maistą.

-Aš išbadėjęs, - Erick sukuždėjo padėdamas smakrą man ant peties.

Sudėjusi maistą į lėkštes bandžiau ignoruoti Erick švelnumą, nors šypsena ir nedingo nuo mano veido.
Kai norėjau sėstis priešais Erick, jis sučiupęs mane už liemens pasitraukė iki savo vietos ir pasisodino ant kelių. Tuomet ramiu veidu ėmė valgyti.

-Erick, - nusijuokiau papurtydama galvą.

-Valgyk. Labai skanu, - Erick paragino. Vėl papurčiau galvą ir pradėjau valgyti.

Kai abiejų lėkštės buvo tuščios ir Erick atsisakė pakartoti, sutvarkiau stalą. Erick tik stebėjo mane.
Nusišypsojau, kai stalas buvo tuščias.

-Ačiū už labai skanią vakarienę, - Erick pasakė ištiesdamas ranką į mane. Suėmiau jo delną ir per kelias sekundes atsiradau Erick glėbyje. Dievinu kai jis taip daro.

-Ar dabar mes jau atsiskaitę? - kilstelėjau antakius.

-Jei turi omenyje tą pabėgimą ryte, tuomet ne. Man dar reiktų..

Prieš jam baigiant, pabučiavau jo skruostą.

-Hm... Jau beveik atleidau, - Erick pakėlė akis galvodamas. Nusijuokusi pabučiavau jo lūpas ir iš jo veido išraiškos supratusi, jog jis pakartos tą, ką ir sakė, pabučiavau jį dar kartą.

-Dabar jau atleidau, - Erick pasakė prispausdamas mane prie savęs. Vėl nusijuokiau iš jo mielumo ir taip pat jį apsikabinau.

-Ar tu laiminga, Jade?- Erick paklausė visai ne į temą.

-Na... Taip. Šiuo metu, labai. Tu juk esi šalia, todėl aš labai laiminga. O ir šiaip, aš laiminga, nes turiu tave, mamą, Blake, merginas, vaikinus ir... Tiesiog jus visus,-nusišypsojau. Ties vaikinų paminėjimu Erick susiraukė. - Bet pirmiausia, visada esi tu, - pakartojau ir Erick nusišypsojo.

-Manau, jog tu turėtum pailsėti, - Erick pabučiavo mano skruostą.

-Kodėl? Mes neseniai atsikėlėme, o gaminti man patinka. Aš visai nepavargau, - susiraukiau.

-Tu atrodai pavargusi, - Erick paglostė mano skruostą.

-Nieko keisto, - suniurzgėjau prisiglausdama prie jo peties ir jis nusijuokęs suspaudė mane glėbyje.

-Tuomet eime į kambarį. Gal pasižiūrėsim kokį filmą ar ką nors, - Erick mirktelėjo ir man šyptelėjus atsistojom ir susikibę rankomis nupėdinom iki jo kambario.

Bijau, jog jei kada mudu susipyktume, aš neišgyvensiu nei dienos be jo. Nekalbu apie tai, jog bus sunku gyventi pas Blake, kai Erick nebus šalia.
Tiesą sakant, jaučiuosi kalta, jog praleidžiu tiek daug laiko su Erick ir merginomis. Labai pasiilgau Chris, Joel, mielojo šviesiaplaukio Šokoladuko ir net Richard, net jei su juo niekuomet nebendravome labai artimai. Jis mielas ir draugiškas, o tai visada yra pliusas. Pažadu sau, jog jam kada nors parašysiu ir pasistengsiu susibendrauti.
Na, bet teks nieko nesakyti Erick, nes jis ne tik mėgsta vadovauti, bet yra ir labai pavydus. Nenorėčiau, jog jis su kažkuriuo iš savo draugų vėl susipyktų dėl manęs.

Nužvelgiau žaliaakį, susidomėjusį filmu. Galbūt minutę jis nepastebėjo mano žvilgsnio, tačiau kuomet atsisuko padovanojo man savo šypseną, priversdamas ir mane nusišypsoti.

Ir jis dar klausia ar aš esu laiminga.