Mano visata

Šeštas skyrius

Nuskambėjo žadintuvas ir kaip visuomet ištiesiau ranką jo išjungti, bet atsitrenkiau į sieną. Nesuprasdama kaip čia atsirado siena atsisėdau ir apsidairiau. Buvau paimršusi, kad esu ne savo kambary. Trudė buvo išėjusi, Frida miegojo išsižiojus ir nuleidus galvą nuo lovos, o Šeila kažko ieškojo po lova. Galiausiai iš po lovos ištraukė segtuką, nuputė dulkes ir įsisegė į plaukus. Aš nusižiovavau, pasirąžiau ir išlipau iš lovos.

- Labas, - pasisveikinau su Šeila.

- Sveika, pasiruošus?- entuziastingai paklausė ir šyptelėjo.

- Visiškai ne, - išsišiepiau.

- Aš irgi, na paskubėk, juk nenori pavėluoti, - paragino mane ir prėjusi prie Fridos timptelėjo už plaukų, - kelkis gražuole, - garsiai pasakė ir nusijuokė. Frida apsivertė ant šono ir nepatenkinta kažką sumurmėjo. Tada atsisuko į mus ir piktai paklausė:

- Būtina rėkauti iš pat ryto? - mes su Šeila palinksėjom galvom ir nusijuokėm. Tada visos pradėjom ruoštis.

Po gero pusvalandžio išėjom iš bendrabučio ir nuėjom į universitetą. Visą kelią kol ėjom Frida nesustodama šnekėjo. Pasakojo apie save, savo tėvyne, draugus, ką veikė vasarą, kokias makiažo priemones naudoja ir ką mėgsta veikti kai jai nuobodu. Apie nieką kitą tiek nežinojau kiek apie Fridą, nors jos nuolatinis šnekėjimas truputį vargino. Galiausiai priėjome universitetą ir nuėjome į reikiamą auditoriją. Atsisėdusi apžvelgiau studentus. Daugiausiai čia buvo žmonių, silverių, Veneros žvaigždės gyventojų ir norvų,  bet taip pat buvo keli dronai ir titanai. Tarpusavyje jie labai nederėjo, nes dronai buvo mažiukai, o titanai maždaug dviejų su puse metro ūgio. Jau buvau susipažinusi beveik su visom rasėm, tik nelabai pažinojau norvų. Tiesą sakant net nesupratau, kad ten norvai, o ne žmonės. Jie buvo visiškai panašūs į mane, tik kad jų oda ir plaukai buvo visiškai balti,tarsi būtų albinosai, o akys vos ne permatomos, kaip stiklinės. Man pasidarė labai nejauku, kai žvilgsniu susidūriau su vienu norvu. Jų akys tikrai drigdė ir baugino. Bet gal su laiku apsiprasiu. Paskaitos buvo gana įdomios, todėl laikas prabėgo labai greitai. Po paskaitų su Šeila, Frida ir Trude, kuri vėliau prie mūsų prisijungė ir buvo geresnės nuotaikos, nuėjome į valgyklą papietauti. Nustebau, kad čia visų planetų gyventojai maisto ėjo pasiimti iš skirtingų vietų. Pasiemusi kepsnį atsisėdau prie savo kambariokių ir pamačiau, kad visos turime skirtingus valgius. Turbūt taip geriau, nes pažiūrėjus į jų maistą mane supykino.

Valgydama už savęs išgirdau vaikinų balsus, jie įtikinėjo vieną vaikiną, norvą, kažką padaryti. Tada jis pradėjo dairytis ir galiausiai pribėgo prie Fridos ir įsisiurbė jai į lūpas. Jo draugai garsiai surėkė ir pradėjo juoktis. Galiausiai vaikinas paleido sutrikusią Fridą ir grįžo į savo vietą. Girdėjau, kaip kažkuris iš jų sakė:

- Gerai, Bertai, tu atlikai užduotį, o dabar reikia sugalvoti ką reikia padaryti Adamui, - galva parodė į šalia Berto sėdintį mano tautietį.

Tuo metu prie Berto priėjo valgyklos prižiūrėtojas ir pasakęs, kad "vaikinas turi pasiaškinti už savo veiksmus" pradėjo tempti jį link išėjimo. Bertas perbalo ir bandė aiškintis:

- Čia tik žaidimas, tai nieko nereiškia, aš jos net nepažystu! Paleiskit mane, aš nieko blogo nepadariau! - maldavo jis, bet prižiūrėtojas jį išvedė laukan. Visi žiūrėjo į šį įvykį, bet galiausiai pradėjo valgyti. Aš buvau sutrikusi, nieko nesupratau.

- Kodėl jį išsivedė? Ką jis blogo padarė? Čia taip blogai, kad jis pabučiavo nepažįstamą merginą? Juk čia tik žaidimas! - pasipiktinau ir bandžiau suprasti kas čia ką tik įvyko. Trudė atsisuko į mane ir paaiškino.

- Jis yra nordas, o Frida iš kitos planetos. Jei jis būtų pabučiavęs nordę, niekas nebūtų kreipęs dėmesio. Bet kokie santykiai su skirtingų planetų gyventojais yra uždrausti, - rimtai pasakė ir pradėjo valgyti.

- Bet juk jis tik pabučiavo, tarp jų nėra jokių santykių... - banžiau jį teisinti.

- Nuo bučinių viskas ir prasideda. Visuomenė bijo, kad gali gimti maišytų rasių vaikų mutantų, jie gali būti apsigimę, todėl norėdami nuo to apsisaugoti yra draudžiami bet kokie santykiai tap skirtingų rasių. Net ir toks nekaltas bučinys yra laikomas dideliu nusižengimu. Tikiuosi jo neišmes iš universiteto... - liūdnai nutesė Šeila. Frida buvo be nuotaikos, su šakute baknojo į savo maistą.

- Gali išmesti? - išsižiojau. Nemaniau, kad problema tokio rimtumo.

- Taip, kartais net uždraudžia vykti į kaikurias planetas, kad įsimylėjeliai negalėtų susitikti. Bet manau jis tik gaus kokią nuobaudą. Neturėtų išmesti, - pagaliau prabilo Frida. Galiausiai baigėme valgyti ir grįžome į savo kambarį.

Vakare su merginomis išėjome paslampinėti po miestą. Aš grožėjausi nuostabia Landija ir džiaugiausi, kad pagaliau pradėjau bent truputi sutarti su Trude. Grįždamos namo sutikome dvi merginas, kurios dalino skrajutes. Viena titanė įdavė man į rankas skrajutę ir šūktelėjo "Būtinai sudalyvaukit!". Joje buvo parašyta, kad savaitgalį vyks mokslo metų atidarymo vakarėlis. Susižvalgiau su draugėmis ir šyptelėjau. Frida šelmiškai išsišiepė ir tarė:

- Na ką, merginos, pasiausim! -  ji taip apsidžiaugė, kad net stryktelėjo aukštyn. Mes su Šeila pritariamai palinkčiojom, o Trudė kažką sumurmėjo po, nosim.

- Ką sakei Trude? - paklausiau šypsodamasi. Ji pažvelgė į mane ir suirzusi atsakė:

- Sakiau, kad eisiu į vakarėlį... - atsiduso. Mes visos nusijuokėm ir nuėjom į bendrabutį. Eidama galvojau, galbūt tikrai piktasis nykštukas apsilaužė ragus? Tai atrodė taip neįtikėtina, bet Trudės elgesys tikrai pasikeitė. Tkiuosi toks ir liks.