2 Dalis

480 35 0
                                    

Pabudau. Pamokos jau buvo seniai pasibaigę, bet mokytoja dar buvo kabinete. Kažko laukė. Atsistojau ir pradėjau krautis daiktus į kuprinę, staiga mokytoja pakėlė galvą:
-Prieik Addison,- pasakė ji taip, lyg norėtų pranešt ką nors labai bloga.Priėjau prie jos stalo.
-Kas tau pasidarė, Addison? - paklausė,- tu nebesimokai, pamokose nebesiklausai, o dabar dar ir užmigai... kažkas su tavim blogai. Papasakok.
-Atsiprašau, panele mokytoja, daugiau tai nepasikartos,- sumurmėjau ir išskubėjau pro duris. Piktai žingsniavau gatve. Jau temo. Galvoje sukosi žodžiai "Daugiau tai nepasikartos". Ėjau ir galvojau "Tai nepasikartos, daugiau nemiegosiu per pamokas, nebesulauksiu mokytojų pastabų, nebebus bemiegių naktų, nebeliks galvą draskančių minčių..."
-Tai negali kartotis!!! - garsiai surikau ir pasukau link parko tiksliai žinodama ką ketinu daryti. Įėjus į parką užplūdo prisiminimai:
~*~
Aš su tėčiu žvejojiu prie ežerėlio; Aš, tėtis ir mama valgom ledus ant suoliuko po obelim; Tėtis supa mane ant sūpynių, jausmas lyg skrisčiau...; Mes su mama stebim kaip tėtis beviltiškai bando iš parke tyvuliuojanęio ežero rankomis sugauti žuvį... Bet štai ir blogieji prisiminimai: per žinias praneša kad tėtis pateko į avariją; ligoninėje tvirtai laikau tėčio ranką, ir su ašarom akyse stebiu, kaip pamažu gęsta jo gyvybė; mane visiškai sužlugdžiusios tėčio laidotuvės; mamos vestuvės su Anthony, po kurių likau visiškai viena, sugniuždyta ir pamiršta...
~*~
Besivaikydama prisiminimus priėjau lieptelį, kur kiekvieną vasarą su draugais šokinėdavom į vandenį. Bet šį kartą atėjau čia ne maudytis. Einant lieptu noras palikt šį pasaulį vis didėjo... Norėjau būti su tėčiu, stovėti šalia jo ir negalvoti apie nieką, prisiglausti prie šiltos, iki skausmo pažystamos krūtinės ir pasakyti kaip jį myliu...
"Aš ateinu, tėti" pagalvojau ir atsispyriau. Bet staiga kažkas tvirtai sugriebė man už rankos ir pastatė atgal ant liepto, o tada pradėjo rėkti:
-Ar tu išprotėjai?! Maudytis dar per šalta!!
Norėjau atsisukt ir pasakyt, kad atėjau čia ne maudytis, bet pakėlus akis, vaizdas mane pribloškė...

Tai kas Balta - ne visada gėris, o kas Juoda - ne visada blogisDonde viven las historias. Descúbrelo ahora