*Addison POV*
-O dabar laikas prasiblaškyt,- tariau nutraukus bučinį,- ir mes keliaujam į miestą
-Bet Addi...- pradėjo skūstis Niall,- aš dar nevalgiau...
-Na gerai, palauksiu kol pavalgysi, tada--
-Tu nelauksi,- pertraukė mano žodžius,- o valgysi su manim.
-Aš nenoriu, jau valgiau,- nusijuokiau.
-Kas sakė, kad aš klausiu? - Niall pakėlė antakį ir pakėlęs mane nusinešė į virtuvę. Pastatęs mane ant grindų priėjo prie šaldytuvo ir išsitraukė kažką panašaus į mėsainį. Pasišildė jį mikrobangėj ir prisėdęs prie stalo pradėjo valgyt.
-O tu? - paklausė pilna burna,- nagi drasiau, pasiimk ką nori ir valgyk
-Gi sakiau nenoriu,- pasakiau juokdamasi iš to kaip jis bando valgyt ir kartu palaikyt su manim pokalbį, kad nenuobodžiaučiau.
-Na gerai, kaip nori,- gūžtelėjo pečiais ir toliau kirto savo mėsainį.
Po 5 minučių jau buvom pasiruošę.
Stvėriau Niall už rankos ir išsitempiau pro duris. Jis jas užrakino ir pajudėjom tolyn.
-Tai ką veiksim? - paklausė jis kaip ir vakar išėjus iš kavinukės
-Blaškysimės,- nusišypsojau
*Niall POV*
-Blaškysimės,- Addison iššiepė savo baltus dantukus
-Tada žinau kaip tik tinkamą vietą,- šyptelėjau. Grįžom prie mano namų ir pasukom į priešingą pusę. Ilgai eit nereikėjo, netrukus priėjom karuseles
-Ir čia ta tobulai blaškymuisi tinkanti vieta? - ji pakėlė antakį apsimestinai nustebus
-Būtent,- nusijuokiau ir nusitempiau ją į patį šurmulį,- taigi kur eisim pirmiausia, panele Kelly?
Jos atsakymas lyg nematoma ranka nubloškė mane atgal.
-Jeigu jau taip, tai eisim į cirką
Nuo pat vaikystės bijojau klaunų, mama sakė kad per laiką ši baimė praeis, bet deja nepraėjo...
-Ne ne ne... Bet kur tik ne į cirką... - kartojau purtydamas galvą,- Aš paniškai bijau klaunų
-Kągi, bus proga įveikt savo baimę,- nekaltai nusišypsojo ji ir nusitempė manę į cirko palapinę. Norėjau bėgt iš čia neatsigręždamas, bet negalėjau palikt Addison vienos su šitais kraugeriais.
*Po 2 valandų*
-Argi nesmagu? - krykštavo Addi kaip mažas vaikas pagaliau išeinant iš palapinės
-Taip žinoma... Smagu... Kaip pasakysi...- šyptelėjau, bet viduj visas drebėjau. Tie klaunai kaip koki maniakai. Ir dar tos raudonos lūpos, lyg pripumpuotos kraujo... o dar tos milžiniškos nosys ir skardus žmogžudiškas juokas... Brrr... Prisiminęs tą vaizdą nusipučiau
*Addison POV*
Mačiau, kad Niall kažkas blogai.
-Kas yra? Tau nepatiko? - paklausiau susirūpinus.
-Ne ne, viskas gerai,- tarė jis, stikliniu žvilgsniu žiūrėdamas į tolį. Mačiau, kad jis tik apsimeta, kad nenuliūdintų manęs.
-Viskas gerai, jeigi nori, galim išeit...- švelniai paliečiau jo petį
-Tikrai? - viltingai paklausė atsisukdamas į mane
-Žinoma,- nusišypsojau ir pakštelėjau jam į lūpas
Išėję iš karuselių pasukom link man dar nematyto parko. Atsisėdom ant suoliuko, prieš murį gražiai tyvuliavo didžiulis ežeras. Atsirėmiau į Niall petį, vaizdas mane migdė.Mačiau kaip jis pamažu atsigauna ir viena ranka apkabina mano pečius. Kaip mat sušilau ir jau buvau beužmieganti, kai kišenėj suvibravo telefonas. Skambino mama.
*
-Klausau?
-Addi grįžk namo
-Kodėl?
-Pati pamatysi...
*
