*Addison POV*
Niall palydėjo mane namo. Atsisveikindami pasibučiavom. Nusprendžiau nulydėt jį akim tol, kol matysiu. Jis nuėjo į kaimyninį namą. WTF?
Įėjus pro duris mane iškart užsipuolė mama.
-Kur basteisi, jaunoji panele?
-Ai šen bei ten... - nutęsiau. Buvau labai pavargus ir tikrai nesiruošiau pasakot mamai to viso kruvino reikalo. Tiesa sakant net prisimint nenorejau.
-Ah taip... tu bent žinai kiek valandų?
-Nežinau, gal... 10? 11?
-Dabar yra pusė 3 ryto! - mačiau kaip mama pamažu netenka kantrybės
-Prašau, mamyt, nevargink manęs. Rytoj viską paaiškinsiu, pažadu... - pajaučiau kaip akyse vėl kaupiasi ašaros.
-Na jau ne, jaunoji panelyt, niekur neisi, kol nepaaiškinsi man kur buvai. Aš labai jaudinausi!
Žinojau kad ji nori tik gero, bet dabar tikrai pats netinkamiausias laikas mane kalbint. Laiptais nusileido Bianca. "Puiku" pagalvojau "dabar man tikrai šakės"
-Viskas gerai,- prabilo Bianca,- Aš su ja pasikalbėsiu.
Dėkinga pažvelgiau į ją
-Na gerai, eikit,- pagaliau nusileido mama.
Bianca tuoj pat užlipo į viršų. Pasivijau ją.
-Ačiū,- padėkojau.
-Tai, kad išgelbėjau tavo apgailėtiną kailį, dar nereiškia kad mes draugės,- prunkštelėjo,- Tu man skoloj.
Ta pati senoji Bianca... Kaip galėjau tikėtis, kad ji pasikeitė? Įėjus iškart griuvau į lovą, bet užmigt nėjo. Akyse vėl sušmėžavo šiandien dienos vaizdai. Niall prisipažinimas meilėj... Saulėlydžio stebėjimas jo glėby... Bėgimas nuo persekiotojo, kuris kaip vėliau pasirodė, mano buvęs geriausias draugas... Niall pririštas prie kėdės, apšviestas menkos švieselės... Kraujo klane gulintis Lou... Nuo mano rankos miręs James... Mamos riksmas... Bianca... Šiuo metu man ji rūpėjo mažiausiai. Aš nužudžiau žmogų! Bet jis nužudė man brangų žmogų, ir butų nužudęs kitą, dar brangesnį žmogų, todėl kogero pasielgiau teisingai... Kaimyniniam name kažkas sukrebždėjo. Prisiminiau, kai mačiau kad Niall ten nuėjo. Negi mes visą tą laiką buvom kaimynai? Bet kodėl niekada jo nemačiau? Priėjau prie lango ir įsižiūrėjau į tolį
*Niall POV*
Palydėjau Addison namo. Tuo pačiu išsiaiškinau, kad ji mano kaimynė. Kogero mano gyvenimas keičiasi į gerąją pusę ir tik Addison dėka... Užlipau į viršų. Savo kambary pasižiūrėjau į laikrodį: 2:30. Nu jooo... Ilgokai čia viskas truko... Kas tas Lou? Kodėl Addison dėl jo taip verkė? Pala... Niall... tu pavydi? Juokiausi pats iš savo beprasmio pavydo negyvam žmogui. Nuėjau į dušą nusipraust. Išlipęs jaučiausi žymiai geriau, bet netrukus mintys vėl sugrįžo. Addison nužudė James... Aišku ji keršijo... Mano šaunuolė... Akys užkliuvo už Addison namo. Ji žiūrėjo pro langą. Pamojavau. Ji pasimetė. Negi nematė kaip įeinu į šitą namą? Gal rimtai nematė? Nuėjau nuo lango, griuvau į lovą ir kaip nekeista iškart užmigau.
*Addison POV*
Žmogus lange man pamojavo. Gal ten rimtai Niall? Jeigu taip, tai žiauriai gerai. Galėsim matytis kiekvieną dieną. Niall nuėjo nuo lango. Turbūt eis miegot. Eisiu ir aš. Atsiguliau į lovą ir jau buvau beužmieganti, kai...
Žmonės!!! Aš susimaišiau ir pirmai netyčia vietoj 14 dalies įkėliau 16, tai paskaitykit iš naujo kas jau skaitė...
