Ne Romeo (Sena)

1

Aš visai neplanavau šiandien kažkur eiti, o juolabiau į gerai pagarsėjusį klubą kuriame renkasi visos miesto išgamos. Tiesiog kito apibūdinimo nerandu kaip galėčiau kitaip išsireikšti apie klubo lankytojus. Čia galėjai sutikti nuo pradedančiųjų nakties plaštakių iki tikrų tikriausių nusikaltėlių, bet ne Vanesai, man tai įrodinėti. Jai nerūpi kas slepiasi žmogaus viduje, ji tik trokšta gerai praleisti vakarą su savo geriausiomis draugėmis. O juk dabar turėčiau sėdėti užsidariusi savo kambaryje ir mokytis ekonomikos. Testas visai ne už kalnų, o aš niekaip nesugebu jam pasiruošti.

Galėjau vardyti daugybę priežasčių kodėl neturėčiau kažkur eiti, bet nenorėjau palikti vienos Karolinos kuri ėjo kartu su mumis. Naktimis miestas tapdavo pavojingas, puikiai žinojau kas gali nutikti. Galbūt ne šį vakarą, bet buvau tikrai jeigu nepasisaugosiu galiu stipriai nukentėti. Nors turėčiau visai to nebijoti, juk būtų kvaila bandyti nuskriausti mane ar mano drauges.

Ir štai dabar aš čia. Sėdžiu ant taburetės prie staliuko ir stengiuosi neužspringti slogiu oru. Tranki muzika kuri ankščiau mane priversdavo judėti ir šokti pagal ritmą dabar man kėlė galvos skausmą. Net nesistengiau nuslėpti savo apmirusios tarsi per laidotuves nuotaikos, kuri beje siaubingai erzino Vanesą. Tai ji mane privertė čia ateiti, tikriausiai tikėjosi, kad aš vėl būsiu ta pati patrakusi ir išprotėjusi Džesika kokia buvau prieš keturis mėnesius, tačiau daugiau niekada nebebūsiu tas pats žmogus, nes dalis manęs mirė kartu su žmogumi kurį mylėjau.

Vanesa atsirėmusi į mūsų staliuką tyrinėjo akimis. Ji turėjo nuostabius tamsius ir ilgus plaukus kurie siekė jos klubus, o lieknas liemuo ir riestas užpakaliukas tiesiog vertė vaikinus geidulingai į ją spoksoti. Ji vilkėjo trumputę juodą suknelę kuri išryškino jos kūno linijas ir svarbiausia ilgas ir grakščias kojas.

Šio vakaro tikslas, Vanesos buvo, išblaškyti mane. Ji ketino surasti man vienos nakties vaikiną su kuriuo galėčiau nors trumpam užsimiršti kas esu ir tiesiog gyventi šiomis sekundėmis kurios lekia siaubingai greitai, tačiau kartu ir taip lėtai. Tiesiog ne viską galime taip paprastai ištrinti iš savo gyvenimo ir atvertus naują lapą rašyti naują istorija. Naujo lapo nėra, o ir istorijos pakeisti mes negalime. Tai neištrinama, neišmetama kaip koks šlamštas, jis visada lydės tave iki pat gyvenimo galo ir niekas nepakeis to, tu tiesiog privalai judėti tolyn ir susitaikyti su tave užgriuvusiomis problemomis.

Vanesa buvo viena iš geriausių mano draugių kaip ir Karolina kuri kukliai sėdėjo šalia manęs ir rankose laikė jau beveik tuščia stiklinę. Mergina buvo visiška mudviejų su Vanesa priešingybė. Ji buvo žemutė ir apkūnaus sudėjimo. Šviesūs plaukai ir didelės bei nuostabios mėlynos akys kurios švytėjo. Karolina buvo nuoširdi ir be galo miela mergina. Nepaisant netobulos jos figūros mudvi su Vanesa gerbėme ją, nes tik Karolina sugebėdavo ir atrasdavo ne tik paguodos žodžių, bet ir gerų patarimų.

-Džesika, ką manai apie tą vaikiną? -Nutraukė mano mintis Karolina ir pirštu bedė į šviesiaplaukį vaikiną kuris kaip tik stebėjo mūsų staliuką.

-Jis liurbis, - prunkštelėjo Vanesa ir pavarčiusi akis kreivai šyptelėjo ir leido vaikinui suprasti, kad jis mūsų visai nedomina. - Miegojau su juo prieš mėnesį ir patikėk tokio nevykėlio lovoje dar nesu sutikusi. -Ji atmetė atgal savo tamsias sruogas ir apsižvalgiusi grakščiai atsistojo ir pažvelgusi į mane mirktelėjo.

-O dabar ji mums atneš gėrimų, - vyptelėjo Karolina nulydėdama draugę akimis.

Vanesa prisiartino prie baro ir pasinaudojusi savo grožiumi kone visa išsirietė taip priversdama du vaikinus tiesiog geiste geisti jos. Ji žaidė su jais ir net aš galėjau pastebėti kaip stipriai jie troško šios aukštos ir grakščios merginos. Vanesa mokėjo priversti vyrus žaisti pagal jos taisykles. Jai nereikėjo ilgai stengtis, po akimirkos ji grįžo prie mūsų su trimis naujais kokteiliais ir plačia šypsena.