Ne Romeo (Sena)

14

Grįžau į savo butą ir iš karto pasijutau geriau. Pirmiausia teko viską apsitvarkyti, nes po mini vakarėlio, kambariai atrodė tikrai ne kaip. Kai susitvarkiau kaip tik atėjo ir Karolina. Draugė atsinešė šaldyto maisto, nes aš šaldytuve visiškai nieko neturėjau todėl, pavakarieniavusios mudvi atsisėdome prie televizoriaus.


-Kolinsų sūnus mane pagrobė, - prasidėjus reklamai ištariau aš ir pajutau nepatenkintą draugės žvilgsnį kuris buvo įsmeigtas į mane. -Kas?


-Ir tu tai sakai tik dabar? Kada jis tave pagrobė?


-Iš karto po tavo vakarėlio.


-Ir? Kas buvo toliau? Ar jis tau grasino? O gal būt net pakėlė ranką?


Draugė tikrai buvo išsigandusi ir aš tik papurčiau galvą ir ji atsidususi įsidėjo į burną spragėsius. Ji kaip visada per daug dėl manęs nerimauja, o aš visada tik su savo amžinomis problemomis. Visą likusį vakarą mudvi kalbėjomės kol galiausiai užmigome ant mano sofos. Ryte Karolina išėjo namo, o aš pradėjau tvarkytis, nes rytoj teks eiti į mokyklą, jau ir taip dvi dienas joje nebuvau. Nors tiesa pasakius dabar tai kaip ir nebesvarbu. Juk vis tiek niekur nebestudijuosiu.


Po kelių valandų tvarkymo išgirdau beldimą į duris todėl nuėjau jų atidaryti ir ten išvydau Maiklą. Vaikinas rankose laikė didžiulę raudonų rožių puokštę. Jis nusišypsojo man ir net nelaukdamas kol pakviesiu įėjo pro duris. Aš iš karto susiraukiau ir nusekiau jį į virtuvę.


-Ką čia darai? -Užsipuoliau jį.


-Nesidžiaugi mane matydama?


-Ne, - paprastai ištariau ir džiaugiausi, jog Karolina išėjo. -Tai paaiškinsi ko čia atėjai?


-Atnešiau tau gėlių, - šyptelėjo jis.


-Pati matau, tai dabar jau gali eiti.


Vaikinas nusijuokė ir pakeitė puokštę kuri jau buvo nuvytusi. Buvau visai pamiršusi tas gėles, bet dabar Maiklas viską sutvarkė. Jis įpylė švaraus vandens ir pamerkė naują puokštę. Tuomet atsisuko ir pradėjo artintis prie manęs. Aš pasitraukiau kelis žingsnius atgal ir atsitrenkiau į spintelę.


-Pamiršai, kad devintą valandą mudviem pasimatymas?


-Nepamiršau, bet ir neketinu ten eiti. -Sukandusi dantis išrėžiau ir jo šypsena akimirksniu išblėso.


-Patinka žaisti ar ne?


-Palik mane ramybėje, kaip tu nesupranti, kad vos man sukaks aštuoniolika aš ištekėsiu? -Jau piktokai tariau nes man visą tai nepatiko.


-Manai man rūpi tavo vestuvės? Gali tekėti nors ir dabar, bet tu šį vakarą praleisi su manimi.


Jo balsas skambėjo griežtai ir pavojingai ir aš turėjau išsigąsti, bet priešingai, man tai patiko. Patiko jį erzinti ir tyčia sukelti pavojų ir adrenaliną kuris dabar kaip tik tekėjo mano venomis. Jis uždėjo savo rankas ant spintelės, kad nebandyčiau sprukti, bet aš ir neketinau. Ir po akimirkos jo veidą nušvietė plati šypsena.


-Tau tai patinka, - ištarė jis ir aš taip pat nusišypsojau.


-O kodėl gi ne. 


-Gerai, man patinka tokios merginos.


Aš iš karto susiraukiau ir stumtelėjusi jį išsilaisvinau iš jo glėbio. Apėjau stalą ir atsistojau taip, kad tarp mudviejų būtų atstumas. Visai nenorėjau žaisti jo žaidimų, bet dabar tikrai atrodė smagu ir bent jau jis sugebėjo atitraukti mane nuo kitų minčių.


-Kiek tau metų? -Jis žengė arčiau manęs ir padėjo rankas ant stalo.


-Gretai dvidešimt.


-Duočiau mažiau.


-Nejaugi? -Jis pasilenkė ir aš pasitraukiau atgal, bet tuomet jis apibėgo stalą ir pastvėrė mane už rankos. - Tai kada sakei tau aštuoniolika sukanka?


-Kodėl tau parūpo? -Susirūpinau aš ir pabandžiau ištraukti savo rankas, bet nepavyko.


-Smalsu.


Jo klastinga šypsena nežadėjo nieko gero ir aš iš karto sunerimau. Vieną akimirką jis pavojingas ir bjaurus tipas, o kitą jau mielas ir normalus vaikinas. Galiausiai jis mane paleido ir aš padariusi mudviem karštos kavos nuėjau į savo kambarį ir pradėjau daryti namų darbus. Maiklas sėdėjo prie kompiuterio ir kažką skaitinėjo ir kelias valandas vyravo mirtina tyla kuri jau pradėjo erzinti.


-Gali paleisti muziką? -Paprašiau jo ir jis atsitraukęs nuo kompiuterio priėjo prie manęs. 


-Galiu padėti jei nori. -Pasiūlė jis.


-Lyg tai išmanytum.


-Aš baigiau dvyliką klasių ir studijavau Universitete, bet kaip matai nebaigiau studijų.


-Kodėl? -Aš patraukiau knygas į šalį ir atsisėdau patogiau.


-Nes tėvui manęs reikia čia, beje manau tavo būsimas vyras galiausiai išmokys tave gražaus elgesio.- Sukikeno jis.


Maiklas akimirksniu pakeitė pokalbių temą tarsi nenorėtu apie tai kalbėti. Regis ne aš viena aukojuosi dėl tėvų, bet čia vis dar buvo kažkas ne aišku. Žiūrėjau į jo akis ir bandžiau suprasti ar jis sako tiesą ar viskas yra tik melas.


-Šaipaisi iš manęs? -Supykusi pasitraukiau toliau, bet jis atsirado šale ir parvertė mane ant lovos. -Tas idiotas pririšo mane prie kėdės ir laikė per visą naktį, o tada dar išmetė ir paliko vieną eiti namo. 


-Tu tikrai to nusipelnei, - jis apsilaižė lūpas ir aš akimirksniu nusukau savo akis kitur.


-Nekenčiu jo, - šaltai tariau ir pajutau kaip Maiklas tvirčiau suspaudžia mano rankas.


-Manai aš esu geresnis? Klysti gražuole, esu kur kas pavojingesnis ir blogesnis.


-Kodėl man tai sakai? -Aš pažvelgiau į jį ir tą akimirką mano širdis pradėjo plakti greičiau.


Maiklas pasitraukė nuo manęs, bet vis dar sėdėjo šalia ir neatitraukė savo žvilgsnio. Jo pavojinga šypsena nežadėjo nieko gero ir aš pradėjau abejoti ar apskritai gerai, kad aš su juo susitinku.


-Persirenk, mudu važiuosim pasivažinėti. -Jis nužvelgė mane ir prikandęs lūpą rijo mane savo žvilgsniu.

Pasijutau nepatogiai ir keistai. Nes kiekviena sekundė darėsi per ilga.


-Kur ketini mane vežti?


-Tau juk patinka adrenalinas ir pavojai, todėl patiks ir lenktynės.


Aš akimirksniu atsistojau ir pajutau kaip man darosi bloga. Ne, aš negaliu dalyvauti su juo lenktynėse tik ne tai. Aš pradėjau panikuoti ir jei jis nebūtų atsiradęs šalia jau būčiau parkritusi ant žemės. Jis tvirtai mane suspaudė savo glėbyje ir pasodino ant lovos.


-Aš negaliu, -papurčiau galvą.


-Bijai? -Jo klastinga šypsena pasidarė dar platesnė ir aš žinau, kad jis tuo mėgaujasi. -Juk nebus taip blogai.


-Jei aš važiuosiu kartu ar pažadi kad neimsi manęs kai lenktyniausi?


Vaikinas linktelėjo ir aš iš karto pasijutau geriau. Aš iš tikrųjų bijojau greičio ir man jis niekada nepatiko. Pamenu kai važiavome su Dariumi ir jis tyčia viršijo greitį ir tuomet nesuvaldęs automobilio padarė avarija. Jis atsipirko kelias kaulų lūžiais, o man buvo didžiulis šokas po kurio net kelis mėnesius bijojau atsisėsti už vairo.