Ne Romeo (Sena)

29

Maiklas liko naktį pas mane, tačiau šiandien dėl to labai gailėjausi. Vis dėl to principai paima savo viršų ir dabar aš tyliai išlipau iš lovos ir nuėjau į dušą. Karštas vanduo leido atsipalaiduoti tik akimirkai nes tuomet prisiminiau vakarykštį nuotykį. Ir kaip man į galvą šovė lenktyniauti? Viskas tik per Maiklą. Visiškai be nuotaikos išėjau iš dušo apsirengiau lengvą suknelę iki kelių, o plaukus palikau džiūti patiems. Kai grįžau į kambarį Maiklas jau buvo pabudęs ir kaip tik rengėsi drabužius. Pamatęs mane jis nusišypsojo, tačiau mano veidas liko akmeninis.


-Labas rytas, - Jis priėjo prie manęs ir palietė mano veidą, tačiau aš pasitraukiau į šoną. -Be nuotaikos nuo pat ryto?


-Gali galvoti ką nori, - atrėžiau jam ir pasiėmiau savo rankinę. -Bet nepamiršk kad teku už tavęs tik dėl pinigų.


-Nejaugi? -Maiklas sugriebė mano ranką ir šiurkščiai atsuko į save. -O kaip ši naktis? Juk pati troškai, kad aš pasilikčiau.


-Silpnumas, - bandžiau gintis. -Man buvo šokas daugiau nieko.


-Nežaisk su manimi Džesika.


-Aš žaidžiu? -Pradėjau niršti. -Tai tu visą laiką žaidei su manimi ir melavai man.


- Gal liaukimės? Nejaugi dar neišsiaiškinom?


-Ne, - pabandžiau ištraukti savo ranką tačiau jis prispaudė mane prie sienos. -Gal būt ir turėsi mane, bet aš niekada...


Nebegalėjau užbaigti sakinio, nes žodžiai tiesiog užstrigo mano gerklėje. Galėjau pasakyti, kad jo niekada nepamilsiu, bet tai bus didžiausias pasaulyje melas nes aš jau dabar jį myliu. Maiklas akimirką liko sutrikęs, bet tuomet atsipeikėjo ir galiausiai pergalingai nusišypsojo. Nenorėjau to pripažinti, bet mano jausmai jam vis labiau didėja nors ir stengiuosi atsiriboti nuo to. 


-Tai ką ten sakei? -Pasišaipė jis.


-Jei manai, kad sugebėsi mane valdyti, klysti.


-Tu jau darai tai ką liepiu, - nusijuokė jis ir dar stipriau mane prispaudė prie sienos.


-Aš nesu tavo nuosavybė.


-Kol kas.


Maiklas paleido mane, o aš nieko nelaukdama išėjau pro duris. Stovėjau aikštelėje ir laukiau kol jis pasirodys, o jis tyčia užtruko dar penkiolika minučių. Pažvelgiau į automobilio priekį kurį sudaužiau ir nusišypsojau, reikėjo ne tik priekį sudaužyti, bet gerai dar aplamdyti. Kai Maiklas pasirodė įlipau į automobilį ir neužsisegusi diržo žvelgiau pro langą.


-Užsisek diržą, - paliepė jis, o aš jį ignoravau. -Džesika, perspėju tave.


-Ir ką man padarysi? Gal pririši prie stulpo ir paliksi? O gal nuveši kur nors toliau nuo miesto ir paliksi eiti pėsčiomis?


-Juk atsiprašiau, - supykęs ištarė jis ir akimirksniu sustojo šalikelėje.


-Ką darai? -Užsipuoliau jį. -Man į mokyklą reikia.


-Kodėl su tavimi taip sunku? Sutikau tave vesti, nes to norėjo mano tėvas. O kai tave sutikau klube tikrai nežinojau kas tu esi.


-Na kur jau, tik nereikia šių pasakų.


Maiklas daugiau man nieko nepasakė. Jis pradėjo važiuoti toliau ir iki pat mokyklos mudu nesikalbėjome. Tik prieš išlipant jis pasakė, kad lauks manęs aikštelėje, nes šiandien vyks šeimų vakarienė per kurią turėsim susitarti dėl sužadėtuvių. Išlipau iš automobilio ir pasileidau į mokyklą. Pirma pamoka biologija ir kai įėjau į klasę Karolina iš karto pribėgo prie manęs ir stipriai apkabino.