Ne Romeo (Sena)

15

Nesuprantu kodėl apskritai sutikau su šiuo bepročiu važiuoti į lenktynes. Man nepatiko greitis, bet Maiklas visiškai nekreipė dėmesio į mano prašymus. Todėl paklusniai įlipau į jo prabangų juodą automobilį kuris iš pirmo žvilgsnio visai neatrodė skirtas lenktynėms. Tačiau vidus tikrai šokiravo ir aš prisiminiau filmą ,,Greiti ir įsiutę". Tik problema tame, kad Maiklu visai nepasitikiu. Nors iki miesto galo jis važiavo pakankamai lėtai, tačiau vis tiek mano širdis nenustojo trankytis krūtinėje.


-Nebūk tokia įsitempusi, -nusijuokė jis ir paleido muziką. 


-Ar galiu tavimi pasitikėti? -Drebančiu balsu ištariau.


-Ne, - trumpai atsakė jis ir padidino greitį. -Pažadu tikrai važiuosiu atsargiai.


Jis pradėjo kikenti, o mano galva ūžė nuo pačių blogiausių minčių. Greičiau jis atvažiuotų į vietą ir mane paleistų ant tvirtaus ir kieto pagrindo nes kitu atveju ateinantį mėnesį tikrai nesėsiu už vairo.


-Gal po lenktynių norėtum užsukti pas mane? -Su šypsena veide ištarė jis ir patildė muziką.


-Kodėl manai, kad aš apskritai noriu pas tave važiuoti?


-Džesika, aš tavęs nesuprantu, - jis pristabdė ir sustojo šalikėlėje.


-Kodėl sustojai? 


-Mudu dar turime laiko. -Jo šypsena nežadėjo nieko gero.


-Greičiau važiuok ir paleisk mane.


-Nori greičio? O aš maniau tau nepatinka.


Jis atsisegė saugos diržą ir pasislinko arčiau manęs. Aš pasisukau ir taip pat atsisegiau saugos diržą ir norėjau atidaryti dureles, bet jos buvo užrakintos. Gyliai įkvėpiau ir pajutau vėsias rankas ant savo kūno. Aš lėtai atsisukau į Maiklą ir tiesiog nebegalėjau pajudėti. Niekada nesupratau šio jausmo ir maniau, kad jie egzistuoja tik knygose, bet dabar aš tai jaučiau ir negaliu neigti, kad man nepatinka. Jis švelniai palietė mano skruostą ir nubraukė nuo veido užkritusias plaukų sruogas. Man patiko jo prisilietimas, patiko jausti jo kūno aromatą susimaišiusi su kvepalais. Atrodo laikas sustojo ir aš daugiau nieko nebemačiau išskyrus jį. Ir tuomet net negalvodama pasislinkau arčiau jo ir apsivijusi kaklą susiradau lūpas kurios taip pat troško manęs. Jis švelniai bučiavo mane tarsi bijotų, kad betkurią akimirką galėčiau jį atstumti. Tačiau bučinių buvo maža ne tik jam, bet ir man. Jis stipriau prispaudė mane prie sėdynės ir greitai atsegė mano palaidinę, bet tuomet suskambo jo mobilusis ir jis akimirksniu atsitraukė.


Jis pažvelgė į ekraną, bet neatsiliepė. O aš jaučiausi sutrikusi ir pradėjau abejoti ar apskritai dar nepraradau sveiko proto. Kaip galėjau pasiduoti silpnumo akimirkai? Nejaugi tikrai ketinau permiegoti su juo mašinoje? Ne to tikrai negali būti, aš tai padarysiu su vyru kurį mylėsiu visa savo širdimi. 


-Pasirodo laiko neturime. - Jis gyliai įkvėpė ir užsisegė diržą. -Užsisek.


-Tai kas įvyko dabar, - bandžiau kalbėti ramiai, bet vis dar jaučiausi keistai po tokių bučinių ir glamonių. -Pamiršk tai.


-Pamiršti? -Jis pradėjo važiuoti ir išsišiepęs pažvelgė į mane. -Niekada, meile mano.


-Pažadėk, kad po visko parveši mane namo.


-Nepažadu, - sukikeno jis ir aš akimirksniu įsitempiau. -Šiai nakčiai turiu mudviem kitų planų.


-Man rytoj į mokyklą, - jau griežčiau tariau.


-Kam tau mokytis jai vis tiek niekur nestosi? Manau tavo vyras tikrai tavęs niekur neišleis. 


-Manai aš jo klausysiu? -Jau piktokai ištariau. -Darysiu ką norėsiu ir pažadu jo vedybinis gyvenimas bus pragaras.


-Taip manai? -Jis pažvelgė į mane ir aš akimirką sutrikau. - Vyrams patinka valdingos moterys, bet su laiku jos pačios nusileidžia ir galiausiai paklūsta. Manau tau nutiks tas pats.


Jo kreiva šypsena mane ne tik įsiutino, bet ir norėjau jam gerai užtrenkti. Jis nieko nežino apie mane ir mano būsimą vyrą todėl ir lengva jam kalbėti. Aš nusisukau į langą ir bandžiau nusiraminti. Kuo daugiau laiko praleidžiu su Maiklu tuo labiau nebesuprantu kas su manimi darosi.


Po dar kelių minučių mes jau buvome vietoje. Ir čia buvo susirinkę tikrai nemažai žmonių ir taip pat daug automobilių. Maiklas privažiavo prie starto linijos ir išlipo iš automobilio. Aš pasekiau jam iš paskos, ir pradėjau dairytis. Nors jau buvo vakaras, bet automobilių šviesos puikiai apšvietė aplinką. Ir tuomet išvydau Vanesa, draugė stovėjo prie tamsiaplaukio vaikino. Aš pribėgau prie jos ir pastvėriau už rankos.


-Ką čia veiki? -Paklausiau jos ir ji akimirką sutriko.


-Džesika? Tai tu, ką čia veiki? -Jos veidą nušvietė plati šypsena. -Tikrai nesitikėjau tavęs čia išvysti.


-Patikėk aš ir pati neplanavau.


-Lenktyniausi?


-Ką? Ne, Maiklas atsivežė mane tam kad...


Aš pažvelgiau į vaikiną kurį buvo apstojusios merginos ir viena juodais plaukais mergina apsivijo jo kaklą ir pabučiavo jį. Tą akimirką nustojau kvėpuoti ir tikrai norėjau pribėgti ir ją nuo ten nutempti. Tačiau likau stovėti vietoje nors ir labai skaudėjo viduje. Kodėl? Aš jam juk nieko nejaučiu išskyrus susižavėjimą. Tai nėra meilė, tai neturi būti meilė, bet kodėl tuomet aš tokia pikta? Aš nusisukau ir bandžiau nusiraminti, o tiksliau priversti save manyti, kad Maiklas yra pavojingas ir bjaurus mergišius kuris gali gauti betkurią merginą.


-Jau laikas, - išgirdusi Maiklo balsą atsisukau. Jis kaip tik pribėgo prie manęs ir pastvėrė už rankos. -Tu važiuosi su manimi.


-Pakvaišai? -Pradėjau panikuoti. -Niekur aš nevažiuosiu, paleisk mane.


Tačiau Maiklas nepaisė mano šūkavimų ir maldavimų paleisti. Jis įsodino mane į automobilį ir aš stipriai užmerkiau akis. 

Noriu priminti jog jau pradėjau kelti naujai perrašomą Ne Romeo istoriją kurią galite rasti mano profilyje.