Ne Romeo (Sena)

32

Maiklas nužudė Dariu. Tik apie tai ir galėjau galvoti. Aš suklupau ant žemės ir stipriai suspaudžiau kumščius. Maiklas ir toliau su Neitonu kalbėjosi, bet jų žodžių aš tiesiog nesupratau. Nejaugi tai tiesa? Maiklas nužudė Darių tam, kad būtų su manimi? Ne tai negali būti tiesa, nes tuomet dar nežinojau apie tėvų skolas. Tačiau žinant Maiklą negalėjau nustumti tų abejonių. Atrodo taip tarsi jausmai išnyko ir liko tik tuščias vidus, tačiau vienas vienintelis šūvis privertė mane krūptelėti ir atsipeikėti. Akimirksniu pakėliau galvą ir išvydau ant žemės gulintį Neitoną. Jo kūnas gulėjo ant žemės, o aplinkui jau darėsi didžiulė kraujo dėmė. Žvelgiau į negyvą vaikiną ir bandžiau suvokti, kas čia nutiko ir tuomet pažvelgiau į Maiklą kuris buvo visai šalia.


-Tu, - bandžiau sudėlioti žodžius. -Tu jį nužudei.


-Džesika nusiramink, - paliepė jis ir priėjo arčiau manęs. -Viskas bus gerai.


-Tu ji nužudei, - pakartojau aš ir tik tuomet suvokiau, kad Neitonas daugiau niekada nebe atsistos. -Tu žudikas.


Aš akimirksniu atsistojau ir apimta panikos ir šoko pradėjau trauktis tolyn. Maiklas nužudė visus. Jis nužudė Darių, vaikiną kurį be galo mylėjau, o tuomet jis užėmė jo vietą. Jis nužudė Neitoną priešais mane. Jis sužalojo mano geografijos mokytoją tam, kad aš galėčiau laikyti egzaminus. Jis pabaisa žudikas, jis blogiausias dalykas kuris galėjo atsitikti man.


-Džesika nusiramink, viskas bus gerai. -Bandė raminti mane, bet aš vis labiau traukiausi atgal.


-Tu ji nužudei, - ištariau aš. -Tu nužudei visus. -Jau šaukiau.


-Aš nežinojau, kas yra Darius.


-Melagis, - rėkiau aš ir pasileidau bėgti į mišką.


Žinau, kad nesugebėsiu pasprukti nuo Maiklo, bet dabar negalėjau stovėti ir žiūrėti į žudiką kuris be jokios sąžinės graužaties atima gyvybes kitiems. Aš bėgau nežiūrėdama kur, tačiau jaučiau jį visai šalia. Jaučiau ir girdėjau jo maldavimus sustoti. Aš negaliu, negaliu tekėti už tokio monstro kaip jis. Aš geriau mirsiu negu tekėsiu už jo. Ir tuomet sustojau. Žvelgiau į vandenį žemyn ir pradėjau galvoti ar liksiu gyva jei nušoksiu?


-Džesika, nedaryk to, - išgirdau susirūpinusio Maiklo balsą ir akimirksniu atsisukau. -Meldžiu, pasikalbėkime.


-Aš nenoriu, - ištariau ir nusivaliau ašaras nuo veido. -Kodėl jį nužudei? Kodėl nužudei visus kurie man rūpėjo?


-Aš prisiekiu, nežinojau kas yra Darius.


-Tu žudikas, - ištariau ir žengiau žingsnį atgal.


-Nedaryk to, prašau. -Maiklo balsas buvo gundomas ir ramus, bet aš nebenorėjau toliau žaisti. - Nenoriu tavęs prarasti.


-Aš nenoriu tekėti už tavęs, nenoriu gyventi su tavimi.


-Pasakyk, kad manęs nemyli, - ištarė jis. -Pasakyk, kad man nieko nejauti ir aš paliksiu tave, o tavo tėvams dovanosiu skolą.


Žvelgiau į Maiklą ir bandžiau suprasti ar jis sako tiesą ar meluoja. Gal būt jis nori daugiau laiko, kad sugalvotų kaip atitraukti mane nuo skardžio? Bet jei tai ir tiesa, aš vis tiek negaliu ištarti to ko jis prašė. Kodėl? Mano skruostu vėl nuriedėjo ašaros, tačiau jų net neketinau sustabdyti. Aš myliu jį nepaisant visko ką jis yra padaręs. Kodėl? Kodėl turėjau įsimylėti pavojingą vaikiną kuris, bet kurią akimirką gali nužudyti žmogų ir nejausti kaltės?


-Aš nebenoriu matyti tave šalia savęs. -Ištariau lediniu balsu ir pasisukau atgal.


-Aš myliu tave, Džesika. Myliu ir neketinu prarasti.