Ne Romeo (Sena)

23

Kai atvykau į mokyklą jau buvo prasidėjusi trečia pamoka. Ir žinoma, pataikiau ne ant bet kokios, o vėl ant geografijos. Šiandien man tikrai sekasi. Iš pradžių tėtis atsivelka į mano namus, padaro kratą tarsi slėpčiau ką nors nelegalaus, o dabar dar teks ir vėl susidurti su ta baidykle mokytoja. Atvėriau duris ir visi vėl į mane sužiuro. Mokytoja nepatenkinta numetė ant stalo žurnalą ir priėjo prie manęs.

-Džesika Miler ir vėl vėluojate, - užriko ji.

-Ir ką padarysit? Įrašysit dvejetą ir neleisit laikyti egzamino?

-Būtent taip ir padarysiu.

-Kažin ką pasakys mano tėtis sužinojęs, kad aš negaliu laikyti egzamino? -Sarkastiškai paklausiau ir visi įsitempę klausėsi pokalbio.


-Manai gali grasinti? -Jos veidas net paraudonavo iš pykčio. -Sėskis ir nuo kitos savaitės lieki po pamokų. 

Vau nuo kitos savaitės? Tikriausiai ta senė pakvaišo jei mano kad aš apskritai pasirodysiu jos pamokoje. Nekenčiu jos ir visai nesupykčiau jei kas nors naktį nušautu šia būtybę apsimetančia žmogumi. Sukandau dantis, kad nepradėčiau ant jos rėkti ir atsisėdau prie Vanesos. Draugė šyptelėjo man ir kitoje sąsiuvinio pusėje pradėjo rašyti.


,,Kaip sekėsi su Maiklu?" Pastūmė man sąsiuvinį.

,,Jis liko pas mane"

,,Tikrai? Ir ką veikėte?"

Pažvelgiau į draugę kuri šypsojosi ir aš iš karto supratau ką ji turi omenį. Kaip ir visada Vanesai rūpi tik tai. Aš užverčiau akis į viršų ir kumštelėjau jai į šoną. Pro mus praėjo Geografijos mokytoja todėl greitai užverčiau sąsiuvinį ir apsimečiau, kad skaitau knygą. Mokytoja kelias minutes stovėjo visai šalia mūsų ir stebėjo savo aštriu žvilgsniu. Kai ji atsitraukė aš vėl atverčiau Vanesos sąsiuvinį ir pradėjau rašyti.

,,Nieko neįvyko, bet kas nutiko ryte tu net nepatikėsi"


,,Nagi pasakok" paragino ji mane.


,,Beje kur mano automobilis?"

,,Jis.. na kaip čia pasakius..."

,,Vanesa, kur mano automobilis?"

Draugė užjaučiamai šyptelėjo ir aš susiėmiau už galvos. Nejaugi ji sugadino mano automobilį? Šaunu tai dabar turėsiu važinėti autobusu, tik to betrūko. Bet gal būt sugebėsiu pataisyti? Tėčio pinigų negaliu prašyti jis ir taip įsiskolinęs, bet gal mano būsimas vyras galėtu man jų duoti? Vis dėl to aš juk aukoju savo gyvenimą.

Pamoka pralėkė labai lėtai ir kiekviena sekundę vis labiau nekenčiau geografijos. Iš karto susirinkau daiktus ir patraukiau į valgyklą kartu su Vanesa ir Karolina.

-Tai ką padarei mano automobiliui? -Paklausiau valgykloje Vanesos.

-Atleisk, bet įskridau į upe.

-Ką? -Sušukau kone ant visos valgyklos. -Tu padarei, ką? Kaip tai iš viso įmanoma?

-Atleisk tiesiog buvau išgėrusi, žinai tą upę prie mano namų? -Aš linktelėjau, o ji nuleido akis. -Tai jis ten. Aš užmečiau kelias šakas, kad nesimatytu.

-Nesuprantu kam tu dažei plaukus juodai jei vis tiek esi kvaila? Juk diena vis tiek kas nors pamatys.


Visą pertrauką niršau ant jos. Negaliu patikėti, kad ji taip sugebėjo padaryti. Net ir visiškai nemokantis vairuoti geriau nuvažiuotu negu ji. Nesuprantu kaip ji apskritai gavo vairuotojo pažymėjimą jei yra tokia apgailėtina. Karolina bandė mane nuraminti ir aš galiausiai nustojau šūkauti ir rėkti ant Vanesos. Ji tikrai atrodė prastai todėl atsiprašiau jos ir bandžiau nustumti šias mintis kitur.

-Šiandien mane aplankė tėtis, - galiausiai tariau, nes tyla jau pradėjo erzinti. 


-Kaip gerai, apie ką kalbėjotės? -Pasiteiravo Karolina.

-Nieko čia gero, Maiklas vis dar buvo su manimi.

-O dieve tikiuosi jis jo nenušovė? -Išsigando Vanesa.

-Ne, aš jį sugebėjau įkišti į spintą. -Atsidusau prisiminsi tą įvykį nes dabar tai sukėlė šypseną.

-Pasisekė tau.

-Jis apieškojo visus namus tarsi įtartu, kad esu ne viena, tikrai vos neįkliuvau.

Po pietų kartu su merginomis nuėjome į kūno kultūros pamoką. Persirengusios nuėjome žaisti krepšinio. Mano komanda žaidė daug geriau už Ninos. Ji impulsyvi kalė kuri yra permiegojusi su beveik visais gražuoliukais mūsų mokykloje. Regis jos žavesiui atsispyrė tik Darius kuris draugavo su manimi ir žinoma Džeremis. O dabar ji dar kėsinasi į šių metų karalienės titulą. Šitokio malonumo jai tikrai nesuteiksiu ir aš laimėsiu šį titulą.

-Apgailėtinai žaidžiat, - šūktelėjau Ninai.

-Skaistuolė prabilo. -Pasimaivė ji su savo plastikinėmis barbėmis.

-Tikrai? -Nusijuokiau aš. -Kažin ar liko čia dar bent vienas vaikinas su tavimi nepermiegojęs? -Pasišaipiau.

-Nemiegojau su Todu.

-Nesijaudink, permiegosi, - patikinau ją ir pergalingai nusišypsojau.

Totas buvo mūsų klasės atsilikėlis, tačiau mes jį toleravome. Džiaugiausi, kad Nina nėra mano klasėje nes kitaip ji liktu ne tik be plaukų, bet dar ir veidą gerai išgražinčiau. Tačiau žaidimui einant į pabaigą ji priėjo prie manęs ir netikėtai metė kamuolį į veidą. Aš nespėjau jo pagauti ir gavusi stiprų smūgi susverdėjau. Skausmas pervėrė mano galvą, bet po akimirkos ji atsuko mane į save ir užsimojusi iš kumščio trenkė į veidą. Parkritau ant žemės ir susiėmiau už degančio kairiojo skruosto ir akies. Kažkas prie manęs priėjo ir padėjo atsistoti, bet aš jau nebemačiau. Iš karo mečiausi ant Ninos ir ketinau jai trenkti atgal.

-Tau galas, plastiko gabale. - Sušukau, bet kažkas spėjo pastverti mane už liemens.

-Kas dabar nevykėlė? -Pradėjo šaipytis ji.

-Paleisk mane, - šaukiau vaikinui kuris laikė mane. 

-Džesika nusiramink, - paliepė pribėgęs Džeremis. -Tau viskas gerai?

-Tau atrodo, kad man gerai? -Pradėjau muistytis, bet vaikinas manęs nepaleido. -Užmušiu ją.

Džeremis perėmė mane iš kitų rankų ir pradėjo vesti tolin. Vanesa viską papasakojo mokytojui todėl jis Niną išsiuntė pas direktorių, o man liepė eiti pas seselę. Tačiau net neketinau niekur eiti. Priėjau prie veidrodžio ir pažvelgiau į veidą kuris jau pradėjo tinti. Na ir kodėl nesinešioju pudros?


-Tau reikia pas sesele, - pertraukė mano mintis Džeremis.


-Duok man savo akinius, - paprašiau jo, nes žinojau, kad jis juos visada nešiojasi su savimi. 

Džeremas atidavė man savo akinius, o aš net nepersirengusi aprangos patraukiau į aikštelę. Ten išvydau susispietusius mokinius kurie stovėjo prie mano, o tiksliau Maiklo automobilio ir negalėdami atitraukti akių tiesiog žavėjosi juo. Aš greitai praėjau pro minę ir įsėdau į automobilį. Dar spėjau išgirsti ,,Gražūs ratai" ir tuomet išvažiavau iš mokyklos.