Ne Romeo (Sena)

35

Pastarąsias dvi dienas draugės nakvojo pas mane ir žinoma Aleksas neatsitraukė ir visą laiką stebėjo mane, kad nesugebėčiau iškrėsti dar ko nors. Tačiau aš ir neturėjau laiko ką nors daryti ekstremalaus nes buvau užsiėmusi artėjančiomis išleistuvėmis. Turėjau tiek daug padaryti, o laiko su kiek viena diena buvo vis mažiau, o negana to dar ir egzaminai kurie jau beveik ant nosies. Net neįsivaizduoju kaip reikės viską suspėti.


-Balionai ar kaspinai? -Pertraukė mano mintis Karolina.


-Ką? -Nesupratusi atsisukau į draugę kuri plačiai nusišypsojo.


-Jo nėra tik kelias dienas, o tu jau svajoji jį pamatyti. -Sukikeno ji.


-Balionai, - burbtelėjau aš ir pabaigiau braižyti šventės dekoracijas. -Aš galvoju visai ne apie jį, nesakau, kad jo nepasiilgau, bet aš galvoju ir ne apie jį. -Monotoniškai ištariau ir atsidusau.


-Ar bent supratai ką pasakei? -Nusijuokė ji. -Nes aš tai nieko nesupratau.


-Atleisk, - nusijuokiau aš ir atsistojau. -Iš tiesų šiandien esu labai išsiblaškiusi.


Karolina palydėjo mane iki autobuso, nes šiandien Vanesos nebuvo mokykloje. Džiaugiausi, kad jei viskas gerai todėl nebuvo dėl ko nerimauti. Atsisveikinusi su Karolina atsisėdau ant suoliuko ir pradėjau laukti autobuso. Prie manęs priėjo keli vaikinai iš mano mokyklos ir meiliai nusišypsoję atsisėdo visai šalia manęs.


-Džesika, gal norėtum kartu eiti į išleistuves? -Pasiteiravo vienas vaikinas iš krepšinio komandos.


-O gal būt su manimi? -uždėjo savo ranką man ant šlaunies Lenas.


-Lenai patrauk rankas, - paliepiau jam, o jis tik dar labiau išsišiepė. -Neketinu su tavimi eiti į šokius.


-Na gi, juk kažkada buvome pora, - priminė jis man.


Taip tai tiesa. Aš ir Lenas, kažkada tikrai draugavome, gal būt jei gerai pamenu aštuntoje klasėje dar prieš draugaujant su Dariumi. Tačiau praėjus keliems mėnesiams Lenas mane metė, nes buvau per daug drovi ne tik bučiuotis, bet ir daryti to ką jis norėjo. Na žinoma juk vaikinai tik to ir nori todėl aš piktai į jį dėbtelėjau ir jis nusibraukė nuo veido savo dažytus juodus plaukus. 


-Atstok nuo manęs, - išrėžiau ir atsistojau.


-Negi nesilaužyk, - jis apsivijo mano liemenį ir prisitraukė arčiau. -Juk patikau tau.


-Patikai, - suraukusi antakius išrėžiau ir pasimuisčiau. -O dabar esi toks pašlemėkas jog man net bloga nuo tavęs. 


-Nevaidink, kad tau nepatinka.


Jis palietė mano veidą ir ketino prisitraukti ir pabučiuoti, tačiau aš suspaudžiau kumštį ir trenkiau jam į veidą. O tuomet jis atsitraukė, bet aš dar spėjau jam įspirti į kovą ir stipriai priminiau jam pėdą su savo aukštakulniais. Vaikinas pašoko nuo skausmo ir atsitraukė per kelis metrus. Stipriai susiėmęs už kojos jis atsisėdo ant suoliuko ir nuleido galvą, taip jam ir reikia.


-Kitą kartą gausi dar jei išdrįsi mane paliesti.


-Tave priveikė merga, - tyčiojosi iš jo draugas. 


-Nutilk, asile, - išrėkė jis ir pažvelgė į mane. -Aš viso to nepaliksiu.


Aš šyptelėjau, o jis visas persikreipęs žaibavo akimis. Vis dėl to turiu pasilikti čia, nes neturėjau su kuo parvažiuoti namo, o autobusas atvažiuos tik po dešimties minučių. Nors ir jaučiau, kad galiu apsiginti, bet jeigu Lenas panaudos jėgą tikrai nesugebėsiu apsiginti, svarbiausia neparodyti, kad bijau. Po akimirkos jis atsitiesė ir be jokių emocijų prisiartino prie manęs. Sulaikiau kvėpavimą ir nenuleidau savo akių nuo jo ir tą akimirką kažkas už nugaros sustojo. 


-Paliesk ją dar kartą ir šiandien gulėsi ligoninėje.


Iki skausmo pažįstamas balsas ir mano širdis pradėjo plakti greičiau. Girdėjau kaip automobilio durelės atsidaro ir Maiklas prisiartinęs prie manęs apsiviję mano liemenį. Pati nežinau kodėl, bet nusišypsojau ir išsisukusi iš jo glėbio priėjau prie automobilio ir net nepažvelgusi į jį įlipau. Po akimirkos atsisėdo ir Maiklas ir mudu pajudėjome namo. Visą kelią jis nenuleido nuo manęs savo akių ir aš esu įsitikinusi, jis galvoją ką man padaryti, kad nelysčiau į pavojus. Tačiau aš pati neįstengiau ir pažvelgiau į jį. Ir vėl tas keistas jausmas, norėjau jį pabučiuoti, troškau jį paliesti, bet principai neleido.


-Palieku tave tik dviem dienom, o tu jau sugebi prisidirbti. -Atsainiai pasakė jis ir akimirksniu sustojo šalikelėje vidurį miško. -Nesuprantu kaip tu gyvenai visus tuos metus viena.


-Nedramatizuok, nieko neįvyko, - šyptelėjau ir vėl nusisukau.


-Sakai nieko? -Jis suspaudė mano ranką ir aš dėbtelėjau į jį. -O kaip paaiškinsi, kad iš niekur nieko sugalvojai vaidinti heroje ir eiti į barą atsiimti kažkokio vėrinio?


-Ne tavo reikalas!- Jau šaukiau ir pabandžiau ištraukti ranką, bet jis spaudė ją stipriau. -Paleisk mane.


-Gal man tave pririšusią laikyti namuose? Nes su tokiu savo elgesiu erzini mane.


-Erzinu? -Nusijuokiau aš. -Ar tik nepavyduliauji?


Maiklas nusisuko nuo manęs ir vėl pradėjo važiuoti tačiau su kiek vieną sekunde jis didino greitį ir man pasidarė neramu. Jis vis lėkė ir net neketino stabdyti tuomet pradėjau rėkti, kad jis sustabdytų automobilį ir ant pačio posūkio jis staigiai sustojo. Apimta šoko ir baimės pradėjau verkti ir greitai išsiropščiau iš automobilio.


-Tau dar maža adrenalino? -Pasišaipė jis. -Nesijaudink duosi tau jo.


-Nekenčiu tavęs, - iškošiau pro ašaras.


-Nekenti, bet myli?


-Eik velniop. -Sušukau ir pradėjau eiti keliu. Jau geriau eisiu negu važiuosiu su šiuo bepročiu.


Spėjau nueiti tik kelis žingsnius ir tuomet Maiklas sugriebė mane už liemens ir staigiai atsuko į save. Panikuodama trenkiau jam antausį į veidą, bet jis net neketino manęs paleisti ir pargriovęs ant asfalto skaudžiai nubrozdino mano rankas ir kelius. Aiktelėjau nuo skausmo tačiau jis net nebadė elgtis gražiai. Ir tuomet užspaudė mano burną savo bučiniu. Bandžiau atsitraukti, spirti ar net įkąsti jam į lūpą tačiau iš to nebuvo jokios naudos. Po sekundės mano kūnas visiškai atsipalaidavo ir aš tiesiog troškau jo ir tai pajutęs Maiklas akimirksniu atsišliejo nuo manęs ir atsistojęs nusivalė lūpas.


-Kaip ir tikėjausi, tu mano, ir net nebandyk krėsti daugiau kvailysčių.


Alsavau ir vos gaudžiau orą ir niekaip negalėjau patikėti tuo ką jis padarė. Na štai ir vėl nebeliko to mielo vaikino kuriuo buvau susižavėjusi. Dabar Maiklas didžiavosi savo pranašumu ir net neketino man padėti atsistoti. Pragulėjau dar kelias minutes ir nubraukusi paskutines ašaras grįžau į automobilį.