♤6 skyrius

19 2 0
                                    


Youha "Island" žodžiai vis skambėjo Zoelijos galvoje. Jai niekaip nesisekė pamiršti Andrėjos jai rekomenduotos dainos. Visai kaip ir savo pokalbio su žaviuoju mėlynakiu Hideo Faruku.

- Ar matei mudviejų draugus?- paklausė jis po maudynių baseine.

- O ką jie padarė?- nustebo Zoelija. - Maniau, kad po maskarado jie nebuvo susitikę.

Maskarado metu ji žinoma matė Andrėjos ir Maksato šokį. Nors kalbėjosi, o vėliau bučiavosi su Hideo, bet akies krašteliu vis tiek stebėjo draugę.

- Maksatas pranešė, kad juodu pora ir lyg to būtų negana pabučiavo ją.

Tai bent naujiena! Ji pastebėjo, kad kažkas tarp Makstato ir Andrėjos mezgėsi, bet nesitikėjo, jog jie slapta susitikinėjo.

- Šito aš nežinojau,- prisipažino ji. - O iš kur tu sužinojai?

- Kaip čia nesužinosi, jeigu internete apie juos daugybė straipsnių.

Lyg norėdamas patvirtinti Hideo parodė vieno iš vietinių laikraščių nuotrauką, kurioje buvo straipsnis apie Maksato Kimo nuotykius, ir Andrėja Kosčeniuk. Blogiausia buvo tai, kad žurnalistai iš kažkur sužinoję apie Andrėjos ligą teigė, kad ji neveiksni, ir vaikystėje sužinojęs apie jos sutrikimą, tėvas pasitraukė iš gyvenimo. Kaip koks bailys nusižudė ir paliko Larisą vieną su vos poros metų sulaukusią Andrėja.

"Mano draugei skaudės."- pagalvojo Zoelija. "Juk dabar visas jos gyvenimas bus lyg po padidinamuoju stiklu."

Ši situacija jai priminė kadaise Andrėjos deklamuotą kūrinį.

Nieko asmeniško tu neturi.

Visas tavo gyvenimas yra stebimas

Pro padidinamąjį stiklą.

Net mintys tau seniai nebepriklauso.

Tu tik marionetė šiame žaidime.

Kodėl vis lauki, kol kiti už tave

Priims lemiamą sprendimą?

Pagaliau pabusk iš gilaus miego ir tapk

Savo gyvenimo šeimininku,

Kol dar ne per vėlu!

Nieko asmeniško tu neturi.

Visas tavo gyvenimas yra stebimas

Pro padidinamąjį stiklą.

Net mintys tau seniai nebepriklauso.

Tu tik marionetė šiame žaidime.

Išdrįsk pasikliauti savimi,

Neklausyk, ką tau sako kiti.

Pradėk gyventi, kol širdis dar

Nevirto ledu.

Išlįsk iš savo susikurto kalėjimo ir tapk

Tuo ko nori būti...

Tikruoju savimi...

Nieko asmeniško tu neturi ir neturėsi,

Kol kiekvieną gyvenimo akimirką

Žaisi pagal kitų primestas taisykles.

Kartais reikia sau leisti suklysti,

Kartais sau reikia priminti,

Tūkstančio svajonių miestasWhere stories live. Discover now