Tūkstančio svajonių miestas

♤7 skyrius

Praėjo savaitė nuo dienos, kai straipsnis apie Andrėją ir Maksatą buvo paskelbtas internete ir išspausdintas laikraščiuose. Visą šį laiką Andrėja slapstėsi nuo žmonių, stengėsi kuo rečiau išeiti į lauką. Ji skaitė knygas, žiūrėjo serialą ir klausėsi muzikos. Iš visų girdėtų dainų jai į atmintį labiausiai įstrigo EXO "Cosmic Railway". Šis kūrinys jai priminė paauglystė jaustą meilę kosmosui. Kaip visuomet buvo gera ištirpti svaiginančiuose muzikos garsuose. Bet problemos savaime neišsisprendė. Nors Maksatas nesirodė, bet reikėjo išsiaiškinti su juo kartą ir visiems laikams. Tą galėjo padaryti visagalis internetas.

Per kelias minutes Andrėja surado reikiamą numerį. Bet niekaip nesiryžo surinkti. Tiesiog bijojo išgirsti jo balsą.

Staiga lyg kas būtų perskaitęs jos mintis suskambo mobilusis. Ant jo ekrano švietė jau matytas numeris.

"O Dieve, ką dabar daryti?"- klausė Andrėja savęs.

Pirmą skambutį praleido iš baimės. per antrą galvojo, ką daryti toliau, o išgirdus - trečią nusprendė galiausiai atsiliepti, nes "Cosmic Railway" pradžia ir įtampa ėmė vesti iš proto.

- Ko nori?- tespėjo ištarti ji paspaudusi atsiliepimo mygtuką.

- Tu man pati skambinai ir dar klausi ko aš noriu,- nusistebėjo Maksatas.

- Na, taip...

Tai ištarusi Andrėja pasijuto kaip visiška kvailė.

- Aš noriu klausytis tavo balso valandų valandas.

Jo žodžiai privertė jos pilve plazdėti drugelius.

- Mulkis...

- Ar paskambinai, kad mane įžeidinėtum, mieloji?

Andrėja norėjo visai ne to. Ji troško civilizuoto pokalbio, kuriuo metu švelniai jam lieptų daugiau prie jos nelįsti, bet matyt jiems nelemta draugiškai ir taikiai pasikalbėti.

- Ne, tik norėjau pasakyti, kad mums nieko neišeis.

- Tu net nesuteikei mums šanso.

Tai buvo tiesa, kurią juodu žinojo. Bet nieko pakeisti negalėjo. Ji nenorėjo meilės, geidė tik mirties, o jis troško išgelbėti ją ir sutvirtinti dvigubos liepsnos ryšį, padaryti taip, kad jie taptų viena. Nedalomu vienetu.

- Kokia prasmė tai daryti, jei esu pasmerkta vis tiek žūti?

- Mes visada visi ankščiau ar vėliau susitiksime su kūrėju, tad gyvenkime šia akimirka.

Nors ir nenorėjo pripažinti, bet Maksatas buvo teisus. Jie ir kiti pasaulio gyventojai kada nors mirs, nes tai neišvengiama. Visai kaip ir bėgantis laikas. Vis kažkur lekiantis ir maišantis kortas.

- Jau gailiuosi, kad paskambinau,- pamelavo Andrėja.

- Dar pakalbėkime,- pasiūlė Maksatas.

- Apie ką?

- Na...- susimąstė jis. - Kokia tavo skambučio daina ar melodija?

Jo paprastas klausimas išmušė taip ją iš vėžių, jog ji net pasimetė ir nežinojo, ką atsakyti.

- Cosmic Railway,- vos ne vos ji išlemeno.

- O kuris EXO grupės narys tau labiausiai patinka?

- KAI.

- Kodėl?

Nors pašnekovas nematė, bet Andrėja gūžtelėjo pečiais.

- Nes man patinka jo atliekamos dainos.

- Kurios ypač?

Ji vėl gūžtelėjo pečiais.

- Visos.

- O kurių dažniausiai klausaisi?

- Rover, Peaches, Mmmh ir Amnesia.

- Puikus pasirinkimas. Man šios dainos tai pat patinka.

Tai bent sutapimas, kad jiems abiems patiko ta pati muzika. Šito ji tikrai nesitikėjo. Su grupe dainuoti kpop dainas buvo viena, o mėgti jas visai kas kita. Andrėja net gi ėmė kurti fantaziją, kurioje jie klausėsi jos mylimiausio dainininko dainų. Bet per kelias akimirkas toji fantazija lyg dūmas išsisklaidė, nes jis pasakė:

- Norėčiau tave pabučiuoti dar kartą.

- Savo sapnuose įsivaizduok tai.

- Mielai taip ir padarysiu. Bet ir tu turėsi daryti tą patį.

- Nesulauksi,- tai pasakius Andrėja baigė pokalbį.

Labai nenorėjo sau pripažinti, bet jai patiko kalbėtis su Maksatu. Būtų mielai tą dariusi ir toliau, jei tik šis nebūtų visko sugadinęs tuo nelemtu priminimu apie bučinį. Tai merginai prisiminė neseniai vykusį skandalą ir pokalbį su mama, kuriuo metu jai teko papasakoti apie savo "santykius" su Mastrix lyderiu. Jai buvo nemalonu kalbėtis su mama. Dar nemaloniau buvo meluoti ir nutylėti apie dvigubos liepsnos ryšį. Bet ką padarysi. Juk negalėjo sakyti tiesos.

***

Andrėja nurijusi tabletę pažiūrėjo į vaistų pakelį ir susiraukė. Ji siaubingai nekentė tų vaistų, bet negalėjo nustoti jų gerti ir nežinojo, kiek dar laiko trūks šita beprotybė. Jai tebuvo pasakyta, kad tai apsaugos ją nuo priepuolių. Nuo mirties ne. Ir Andrėja puikiai suprato, bet vis tiek norėjo pabaigti savo kančias. Tik niekaip nesiryžo žengti lemiamo žingsnio. Dėl savo mamos, o dabar ir dėl savanaudiško noro turėti Maksatą, ir panirti į amneziją. Visai kaip KAI dainoje "Amnesia". Tik problema buvo  tokia, kad nors ji matė Maksatą, bet prisiminė kiekvieną akimirką, padarytą klaidą, atodūsį. O juk ligoninėje buvo laikas kai ji tikėjo, jog jai atlikta lobotomija. Bet vėliau amnezija pasitraukė ir prarasti prisiminimai grįžo. Ir ji turėjo su tuo susitaikyti ir gyventi toliau.

Sugrįžusi į realybę Andrėja padėjo tabletes į vietą ir telefone susirado Amnesia. Nors jai patiko originalas, bet dažniausiai klausydavosi gerbėjų sukurto vaizdo klipo, kuriame KAI buvo toks gražus. Andrėjos kuklia nuomone jis buvo dailiausias EXO grupės narys.

Mintys apie korėjiečių dainininką išblaškė jo užburiantis balsas, leidžiantis pasijusti ta vienintele moterimi, kurią jis prisimena.

Ji klausėsi tos pačios dainos kokį tuziną kartų, kol atėjo pietų metas ir beveik išsikrovė telefono baterija. Tada ji ketino truputį pasivaikščioti, bet planus sujaukė netikėtas priminimas apie vizitą pas daktarą. Andrėja suirzo, kad vėl teks klausytis nesibaigiančių pliurpalų apie jos "nežemiškos" kilmės ligą ir laukti, kol bus išrašyta nauja partija nuodų (taip Andrėja vadino savo vaistus).