Prologas

36 2 0
                                    

Kiekvienų metų spalio penkioliktą Andrėja sapnuodavo tą patį sapną. Ji vis matydavo tamsiaplaukį nepažįstamąjį, girdėdavo grojančią korėjietišką muziką (bent jau jis taip pasakė) ir meilų balsą. Maksatas dažniausiai sakydavo:

- Mūsų meilė buvo nekalta.

Andrėja nesuprato apie kokius jausmus kalbėdavo persekiotojas. Juk ji nieko jam nejautė, o štai vaikinas pasivadinęs keistu vardu suokė apie amžiną meilę ir kažkokį dvigubos liepsnos ryšį. Tai rudaplaukei nepatiko, bet ką ji galėjo padaryti, jeigu buvo priversta per savo gimtadienį regėti tą patį sapną ir klausytis Maksato paistalų.

Kartą naršydama internete Andrėja atsitiktinai aptiko sapne girdėtą dainą Blackpink dainą "Lovesick girl" ir prisiminė, kad būtent jos klausėsi paslaptingas nepažįstamasis. Išklausiusi šį kūrinį dar klausėsi kelių vienos iš žinomiausių merginų kpop grupių dainų, kol galiausiai nusprendė pasidomėti Maksatu Kimu. Vos suvedusi vardą ir pavardę mergina pastebėjo, kad jie buvo sukeisti vietomis ir trumpą biografiją apie Mastrix vokalistą. Perskaičiusi sausą ir trumpą tekstą apie garsų dainininką nusprendė pasiklausyti jo grupės perdainuotos "Mano saulė" versijos.

O mano saule,

Leisk tavim grožėtis iš tolo.

Bet niekada nedrįsk manęs ieškoti,

Nes mano tamsa užgesins tavąją šviesą.

Jeigu kada kada nors mūsų keliai susikirs,

Neatpažinsi manęs.

Nežinosi nei mano vardo,

Nei koks brangus man tapai.

Nors nepažįstu tikrojo tavęs,

Bet vis tiek ilgiuosi.

Svaiginu save dainomis ir beprasmėmis viltimis.

Žinau, kad niekada nebūsi mano,

Bet vis tiek gyvenu beprasmių

Iliuzijų pasaulyje ir tikiuosi neįmanomo.

O mano saule,

Leisk tavim grožėtis iš tolo.

Bet niekada nedrįsk manęs ieškoti,

Nes mano tamsa užgesins tavąją šviesą.

Jeigu kada kada nors mūsų keliai susikirs,

Neatpažinsi manęs.

Nežinosi nei mano vardo,

Nei koks brangus man tapai.

Žinau vieną dieną šis košmaras

Baigsis ir galėsiu nužudžiusi

Savo meilę gyventi toliau.

Vėl skęsiu tamsoje,

Tik šį kartą jau nebebus šviesos,

Norinčios išgydyti mano randuotą sielą.

O mano saule,

Leisk tavim grožėtis iš tolo.

Bet niekada nedrįsk manęs ieškoti,

Nes mano tamsa užgesins tavąją šviesą.

Jeigu kada kada nors mūsų keliai susikirs,

Neatpažinsi manęs.

Nežinosi nei mano vardo,

Nei koks brangus man tapai.

Aš netikiu stebuklais.

Man meilė tik beprasmė žmonių fantazija,

Todėl paleidžiu savo jausmus.

Ir naiviai tikiuosi, kad tu niekada

Nesužinosi tiesos ir neįminsi mano paslapties.

"Šita daina merginų grupei tiktų labiau."- pamanė Andrėja perklausiusi Sakurhea parašyto kūrinio.

Nors rudaplaukei patiko Mastrix kūrinys, ji nepajuto gražuoliui Maksatui nei kibirkštėlės meilės. Vietoj to tik ėmė dar labiau bjaurėtis turtingu mergišiumi ir stipriau nenorėjo girdėti jo balso savo mintyse vis vadinančio ją savo gyvenimo meile, mylimąja žadančio vos susitikus vesti ją.  

Išbandžiusi daugybę dvigubos liepsnos išvarymo ritualų mergina turėjo susitaikyti, kad vis tiek nuo likimo nepabėgs ir turės bent susitikti su mulkiu Maksatu. Ji meldėsi, kad toji diena niekada neišauštų, tik nenumanė, jog kalbėdama maldas tampė katiną už ūsų ir lemtis netrukus iš jos pasišaipys. Andrėja tiesiog gyveno ir džiaugėsi gyvenimu sėkmingai ignoruodama svetimą balsą skabantį mintyse, kol galiausiai per dvidešimt antrąjį gimtadienį jis nutilo. Nebuvo ir keisto sapno su tą pačia daina, pokalbio su garsenybe, kurio metu apnuogino sielą, todėl rudakė nusprendė, kad viskas baigta. Mistiškas ryšis nutrūko. Bet tai buvo tik pradžia. Pradžių pradžia... Diena, kai gyvenimas pasikeis ir ji gaus naujas kortas.

***

- Būtinai turi ten pasirodyti,- tarė Zoelija - daili šviesiaplaukė. - Be tavęs nebus taip linksma maskarade.

- Bet ten bus krūva nepažįstamų,- gailiai suinkštė Andrėja Kosčeniuk. - Juk žinai, kad aš nemėgstu minios susibūrimų.

Zoelija buvo ne tik priešinga išvaizda draugei, bet ir savo būdu. Ji mėgdavo vakarėlius, o Andrėja dievino skaityti knygas ir mieliau vakare būtų skaičiusi Sarah J. Maas "Stiklo sostą" nei ėjusi į kažkokią kvailą šventę, kurios metu turės vilkėti klaikų kostiumą. Nors žodis klaikus buvo per švelnus apibūdinti jos nunešiota raganos stiliaus aprangą ir paprastutę helovynui skirtą kaukę. Andrėja mielai būtų nusipirkusi naują apdarą, bet pinigų jai ir jos mamai Larisai nuolatos trūkdavo, todėl tekdavo tenkintis padėvėtais rūbais. Ir mažiau valgyti. Dėl šios priežasties Andrėja buvo ne tokia putli kaip jos vienintelė draugė Zoelija Iljada.

- Jei tu nedalyvausi, tai ir aš nematau prasmės dalyvauti,- nutaisė šuniuko akis Zoelija.

Andrėja nieko negalėjo sau padaryti. Kai pamatydavo gailias mėlynas draugės akytes, kažkas jai nutikdavo ir tiesiog negalėdavo lengvai pasakyti ne.

- Na gerai,- piktai suburbėjo mergina.

Tai išgirdus Zoelijos šviesus veidas nušvito lyg saulė.

- Tai puiku! Lekiu ruoštis.

Net nespėjus nieko daugiau ištarti Zoelija išlėkė iš minimalistinio stiliaus draugės miegamojo. Andrėjai neliko nieko kito tik parašyti savo mamai žinutę, kad vis dėl to dalyvaus šventėje. Po poros minučių ji gavo atsakymą:

Gerai. Smagiai praleiskite laiką. Šiandien grįšiu vėlai.

Dar buvo likusios kelios valandos iki maskarado pradžios, todėl Andrėja nusprendė pasiklausyti muzikos. Pasirinksi youtube savo grojaraštį, išmaišė dainas ir lyg tyčia jai iškrito saldi (Zoelijos skonio) Kai daina "Vanilla".

"Net internetas manęs nekenčia."- pagalvojo ji piktai žaibuodama akimis į savo telefoną.

Nors muzikinis kūrinys nebuvo jos mėgstamiau nebuvo jos mėgstamiausias, vis tiek nutarė jo pasiklausyti iki galo ir sulaukti daug mielesnės dainos Dreamcatcher "You and I".

Andrėja norėjo pasiklausyti vienos dainos, bet vėliau ją sugundė dar vienas Dreamcatcher kūrinys, po to dar vienas ir dar vienas... Mergina net nepajuto kaip užsnūdo ir susapnavo Maksatą. Tik šį kartą daug ryškiau nei visuomet ir jis sapne pakuždėjo tik tak. Kartojo laikrodžio skleidžiamą garsą iki tol, kol Andrėja nubudo ir išjungusi trankią muziką dirstelėjo į telefono laikrodį.

- Reikia paskubėti,- pasakė ji pamačiusi, kad jau septynios. - Tuojau pasirodys Zoelija, o aš dar nepasiruošiau maskaradui.

Andrėja mielai būtų dar pamiegojusi, bet buvo draugei pažadėjusi, todėl turėjo skubiai apsivilkti raganaitės kostiumą ir laukti, kol blondinė pasirodys.

Tūkstančio svajonių miestasWhere stories live. Discover now