Tūkstančio svajonių miestas

♤1 skyrius

Tausendrymo maskarade buvo daugybę kaukėmis pasidabinusių žmonių. Draugės lengvai ištirpo minioje. Dideliame, puošniame kambaryje buvo daugybę tamsių kampelių, kuriuose šokėjai galėjo pasislėpti nuo įkyrių akių.

- Gal ko nors norėsi atsigerti?- paklausė ūmai pasijutusi ištroškusi Zoelija.

- Ne, ačiū,- atsakė Andrėja.

Ji žinojo, kad draugė vos gavusi progą ją paliks ir eis ieškoti nuotykių. Praleis smagiai laiką su kokiu nors nepažįstamuoju, o Andrėja turės pasirūpinti, kad Zoelija grįžtų namo.

Puotos metu skambėjo įvairių stilių ir žanrų muzika. Kaip kurios dainos patiko net gi Andrėjai. Kad ir Attez "Answer". Niūniuodama gerai žinomą melodiją mergina patraukė į vieną iš tamsių kertelių ir vos kaktomuša nesusidūrė su grafu Drakula. Tamsiaplaukiu nepažįstamuoju, kuris buvo apsirengęs kaip pirmasis vampyras.

- Atsiprašau...- vos girdimai sušnabždėjo Andrėja. - Nepamačiau jūsų...

- Tu?!- išgirdo iki skausmo pažįstamą aksominį balsą ir akimirksniu pajuto drugelius pilve mergina.

- Tu?!- suriko piktai žaibuodama akimis mergina. - Mane sekei?

- Ne,- prisipažino Maksatas. - Tik norėjau smagiai praleisti laiką ir pabėgti nuo savo įkyrių gerbėjų.

Lyg norėdamas įsitikinti, kad jokia moteris jo neatpažino rudakis apsidairė aplink. Įsitikinęs, kad niekas jo nesivijo pajuto palengvėjimą.

- Na štai ir susitikome,- pasakė jis atsigręžęs į Andrėją. - Gal pašokime?

Išgirdusi Maksato Kimo pasiūlymą, Andrėja Kosčeniuk pažiūrėjo į jį kaip į idiotą.

- Greičiau pragaras užšals!

Ji sušuko taip garsiai, jog keli svečiai keistai pažvelgė į juodu.

- Juk siūlau pašokti, o ne tekėti. Tai bus tik vienas šokis ir tada mudu išsiskirsime dėl to, kad vienas kito netraukiame.

Tai buvo melas ir jis tai puikiai žinojo. Jie vienas kitą traukė nuo pat pirmojo Andrėjos sapno. Nors tai buvo netikra, bet tai - beprotiškas jausmas. Galbūt visa meilė tokia? Beprotiška ir svaiginanti?

- Na, gerai,- nenoriai sutiko mergina. - Pašokime.

Jis paėmė ją už rankos, ir juodu ėmė pagal muzika šokti. Nors šokis buvo paprastas, bet abiejų širdys plakė smarkiau.

- Aš tave myliu,- netikėtai prisipažino jis. - Pamilau vos pamatęs sapne.

- Ar tai kartoji visoms per maskaradą sutiktoms merginoms?- piktai paklausė Andrėja.

- Pasakiau tik kartą ir tik tau.

Staiga pasibaigus dainai pradėjo groti "Sustabdyti akimirką."

Norėčiau sustabdyti šią

Tobulą akimirką ir amžiams pasilikti rojuje.

Nenoriu pabusti, sugrįžti į skaudžią realybę.

Bet saulės spinduliams apšvietus kambarį,

Saldus sapnas baigsis ir širdį vėl užplūs skausmas.

Pasitikdama naują rytą gailiuosi,

Kad netyčia tau įteikiau savo širdies raktus.