Vakar vyko Red Bull SoundClash koncertas Šiauliuose. Nu turėjau bilietus, nuvariau. Daug triukšmo, daug žmonių, daug alko... Ir daug šviesų.
Variau su mamike, susitikom draugę su sava mamike. Kaip ir viskas gerai. Kompanija gera. Buvo ten biski Jaručio mikrofonas pagedęs, bet viską sutvarkė. Koncas liux! Varysiu į visus tokio tipo koncus.
Koncerto metu daug šviesų, vienu metu ir šviesos iš visų pusių, ir spec rūkas minioje, ir lazeriai iš viršaus, ir iš vienos pusės ledo, o kitos pusės ugnies fontanai... Tokia gera atmosfera. Garsi muzika, kuri kala per ausis, skrandį, kojas ir net kepenis. Daug laimingų žmonių. Aistringi atlikėjai. Daug triukšmo ir šviesų aplink mane, kas sudarė tokią magišką galią. Ir ji... Žema mergaitė su ilgais garbanotais plaukais. Plačiai šypsojosi, plaukai judėjo laisvai su jos klubais, akys nebeaišku kokios spalvos švytėjo. Švytėjo ji visa. Ir tapo mano šviesa. Tokia miela, atsipalaidavus, graži... Tokia kokią norėčiau pagrobt ir laikyt bokšte. Net iš šono žiūrint tokia tobula. Ji skleidė keistą energiją aplink save. Atrodė, kad noriu likt šalia jos kiek įmanoma ilgiau. Norėjau išeiti kartu su ja iš koncerto. Norėjau bėgt paskui ją. Bet kur. Ten, kur ėjo ji. Iš paskos kaip šuniukas būčiau sekęs ir iki mėnulio. Kur ji nuėjo? Pas vaikiną. Bet aš ir toliau į ją žiūrėjau. Nebemačiau scenos. Nebereikėjo. Kam man visa tai, jei prieš akis yra ji?
Užteko muzikos ausyse ir gražuolės garbanės prieš akis.
Ji tapo mano vakaro šviesa ir šiluma. Muzika? Spec efektai? Led šviesos? Nah... Mergina garbanotais plaukais.
~apžavėtas Tylusis
ESTÁS LEYENDO
Skaudžiai atvirai
EspiritualAr žinote tą jausmą, kai norisi pasipasakoti, bet nėra kam? Kai skauda tylėt, bet žinai, kad skaudės ir kalbant. Nes kai tu kalbi niekas neklauso. Žinote? Aš žinau. Ir man skauda. Todėl aš privalau prabilti, net jei manęs niekas ir neišklausys, jei...
