Tikrovė. (Lt)

Part 7. Atostogos per atostogas?

*Atostogos?*

Kai tėtis išėjo, iškart nuėjau miegot.

*RYTAS*

Atsikėlus supratau (prisiminiau), kad ši paslaptinga kelionė gali būti ne tokia ir paslaptinga. Tėtis nesako nei kur vykstame nei kada grįšime, o po 2 savaičių mano gimtadienis. Gal tai kaip nors susiję?

Staiga išgirdau nežymų pasibeldimą į mano kambario duris.

-Užeik.

-Sveika Em!

Spėkit kas ten buvo...

-Džo!! Broliuk! Ką tu čia darai?

-Na, juk nemanei, kad į kelione vyksi tik su tėčiu??

-Kaip ir buvo tokia mintis...

-Tai aš galiu nevykt jei tik nori.

-Gal tu iš proto išsikraustei??! Tai aišku, kad noriu, kad vyktum!

-Tai tada judink savo užpakalį iš lovos ir varom!

Staiga išgriuvau iš lovos ir bėgau ruoštis. Buvau labai ištinus, nes po velnių, juk 5h ryto! Nuėjau į vonią ir palindau po truputį šaltoku dušu, kad būčiau kuo žvalesnė. Po dušo apsirengiau ir pasidažiau, pasileidau savo ilgus plaukus ir nulipau su lagaminais laiptais žemyn.

-Na, aš jau pasiruošus!

-Turėtum jau būti, juk turime tik 30min nuvažiuoti į oro uosta.

Džo ir aš susižvalgėm ir nusijuokėm. Visi trys griebėm už savo lagaminų ir išlėkėm iš namų. Įsėdom į automobilį. Aš sėdėjau priekį, nežinau kodėl, bet taip yra nuo senų laikų. Automobilyje parašiau Džo sms:

''Ar žinai kur vykstame?''

Gavau atsakymą:

''Ne, o tu??''

''Ne...''

Tėtis staiga suriko:

-Na, ar pasiruošę??!

Mes abu su Džo surikome atgal:

-TAIP!!

Visi trys prisisegėm saugos diržus ir pradėjom važiuoti.

*Oro uoste*

-Tėti? Ar čia yra Starbucks?

-Iš kur man žinot Em?

-Em! Ten!

Parodė pirštu Džo.

-Ar galiu?

-Bėk, o aš einu mus priregistruoti.

-Mes greit.

Be bėgdama nusitempiau ir Džo.

*Po Starbucks*

Grįžome prie tėčio, o jis kaip tik baiginėjo mus užregistruoti, taigi ėjome padėti bagažo jam skirtoje vietoje. Jį padėję nuėjome laukti lėktuvo.

*Po skrydžio*

Prieš išskrendant girdėjau kai pranešėja pranešė, kad visi kurie skrenda į Bahamus jau pradedami laipinti į lėktuvą, po pranešimo tėtis atsistojo ir ištiesė ranka kaip koks džentelmenas, tada ir supratau, kad vykstame į.... Į BAHAMUS!!!

Taigi po skrydžio išlipome iš lėktuvo ir su Džo bėgom žiūrėti ką matysime pro langą, o ten.. Ten toks nuostabus vaizdas, palmės ir karšta, šildanti saulė.

-O bagažo jums nebereikia?

Paklausė mūsų tėtis. Mes atsisukome į jį ir aš pribėgus prie jo, pakštelėjau jam į žandą. Nubėgome pasiimti bagažo, o po to lėkėm pro duris į šilumą. Tėtis nespėjo mūsų vytis.

-Čia nuostabu!-Sušukau ir staiga pastebėjau kai žmonės atsisuko į mane. Aš susigėdau ir susigužiau..

Džo su tėčiu tik pradėjo iš manęs juoktis.

-Aha, tiesa sakai Em.- juokdamasis pasakė Džo.

Įsėdom į šalia stovinčia taxi mašina ir išmovėm į naujus namus t.y. mūsų viešbutį! Nuvažiavę į jį tiesiog apšalom... Jis buvo milžiniškas ir visiškai prie pat jūros! Mūsų apartamentai jau buvo užsakyti, Tėtis nuėjo mus užregistruoti, o mes stovėjome foje tiesiog apšalę.

-Jei foje taip gražu, tai kas bus mūsų apartamentuose??-Paklausė Džo.

-...-Nieko neatsakiau tik išsižiojus atsisukau į jį.

Negalėjau pratarti nė žodžio, čia buvo nuostabu.. Viską nufotografavus nusiunčiau Jess.

-Na..-Priėjo prie mūsų tėtis- Mūsų apartamentai jau paruošti, Einam?

Nuėjom prie lifto ir žmogus ėjęs su mumis paspaudė 20-to aukšto skaičiuką.

-20a? Ar jūs nesuklydot?-Smalsiu balsu paklausiau jo.

-Ne, panele, nesuklydau.- Nusišypsojo man savo akinančiai balta šypsena.

Aš paraudau...

-Štai, mes jau čia.- Pasakė gražus ir gan jaunokas vaikinas mums.

Mes išėjome iš lifto ir ėjome link didelių durų. Prie durų jis mums padavė nedideles aukso spalvos korteles.

-Čia jums, be jų į kambarius neįeisite.- Pasakydamas jis išdalino mums jas ir perbraukė viena iš kortelių per duris.

Staiga jis atsisuko į mane ir padavė tą kortelę su kuria perbraukė duris, bet prieš tai nusišypsojo man ir pamirksėjo savo ruda akim. Po to kai padavė kortelę man, jis vėl priėjo prie durų ir jas atvėrė.

Mes įėjome....