Part 13. Truputis poilsio man.

281 28 1
                                    

*Rytas*

Pabudau su ištinusiomis akimis. Visą naktį verkiau ir man net gi atrodo, kad išverkiau visas ašaras kiek tik turėjau. Bet keisčiausia tai, kad jaučiausi gerai. Juk esu Bahamuose ir neturėčiau leisti jokiems vaikinams manęs liūdinti. Pasiėmusi telefoną nuėjau į Instagram'a ir ištryniau visas įkeltas nuotraukas su Josh, o jų buvo gan daugokai. Staiga į mano kambarį įsiveržė Džo.

-Labas rytas Ema! Ar tu apsirengus?-Užmerktomis akimis stovėjo jis tarpdurį.

-Taip Džo, aš su pižama.-Liūdnu balsu pasakiau žiūrėdama į jį.

-Kas tau? Laikas eiti prie baseino! Juk jau vidurdienis!-Nenustovėdamas vietoje tripčiojo mano kambaryje.

-Aš nenusiteikus šiandien pramogauti Džo..

-Nagi, negali būti nei kalbos!-Pribėgo prie mano lovos ir pradėjo mane tempti iš jos.

-Na gerai, gerai, bet tik trumpam.-Nusišypsojau jam.

Išlipau iš lovos ir žiūrėjau kaip Džo bėga iš mano kambario. Nuėjau į vonia ir atsisukau į veidrodį kuris buvo ganėtinai didelis. Prie jo prastovėjau gal mažiau nei dešimt minučių ir tik tada pradėjau ruoštis. Kadangi duše nusiprausiau vakar tai man beliko tik apsiprausti, apsirengti maudymosi kostiumėlį ir lėkti pro duris. Taigi taip ir padariau. Šiandien valgyti pusryčius buvau nenusiteikusi taigi griebiau už Džo rankos ir mes išlėkėme į liftą. Lifte kaip ir visados sutikau Liam. Jo labiausiai nenorėjau sutikti. Jis kaip ir visada buvo išsišiepęs iki ausų. Mane tai labai nervino ir net nežinau kodėl. Juk jis yra tik mielas vaikinas kuris manimi domisi, o man atrodė, kad jis tik mielas vaikinas kuris nori nusitempti mane į lovą. Jis man buvo per daug geras. Bent jau tokį vaidino.

-Sveikutė Ema!-Išsišiepęs iki ausų pasakė jis.

-Labas Liam.-Atsakiau be emocijų.

Džo paspaudė pirmojo aukšto numeriuką ir mes pradėjome leistis žemyn. Lifte tvyrojo baisi tyla, be mūsų dar stovėjo keli žmonės, bet jie taip pat nepratarė nei žodžio. O aš tuo tarpu turėjau daug laiko apsvarstyti dar kartą kas vakar įvyko. Atrodo, kad po vakarykštės dienos į gyvenimą pradėjau žiūrėti kitaip. Atsivėrė lifto durys ir prieš save išvydau Josh. Stovėjau apšalusi, o iš jo lūpų staiga pradėjo sklisti žodžiai.

-Ema!-Josh.

Aš tik pavarčiau akis ir toliau ėjau link baseino su Džo.

-Ema, palauk! Išklausyk mane!-Jis nesustojo kalbėti.

Staiga pajutau stiprias rankas spaudžiančias manąsias. Atsisukau.

-Ko tau?-Šiurkščiai paklausiau jo.

-Tu tik pasikalbėk su manimi...-Tyliu balsu žiūrėdamas į mane pasakė jis.

Atplėšiau savo rankas iš jo ir nuėjau link baseino. Daugiau negirdėjau nei, kad kas nors tartu mano vardą nei, kad kas nors sugriebtu už rankų. Pajaučiau palengvėjimą.

Prie baseino pastebėjau Lexi. Ji nužiūrinėjo Džo. Šlykštu. Pamačiusi mane stovinčia prie Džo ji tik pasimaivė ir nuėjo kraipydama ta savo pripūsta užpakalį. Buvo sunku negalvoti apie Josh. Juk vis dėl to aš buvau pradėjus jam kažką jausti, nors žinant, kad mes buvome pažįstami tik vieną dieną.

Prabuvau prie baseino visą dieną, nei Liam nei Josh nebuvo priėję. Buvau pailsėjusi ir atsipalaidavusi. Gal prieš valandą su pusę praradau Džo kažkokios merginos glėbyje, taigi pailsėjusi ir atsigavusi ėjau link savųjų apartamentų, bet pirma reikėjo pasiekti liftą. Ėjau lėtai ir neskubėdama. Mačiau vis dar besimaivančios Lexi žvilgsni kuris sekė mane iki pat viešbučio durų. Įėjusi į viešbutį apsidairiau ar nėra kur nors Liam. Tikrai nenoriu dabar su juo bendrauti. Bet iš kart palengvėjo kai mano akys jo niekur nepastebėjo. Staiga paliko šalta, bet jau buvau netoli lifto. Įlipus į liftą ant jo žemės pastebėjau gėlių puokštę su rašteliu.

''Ema,

Labai atsiprašau dėl visko ką tu vakar turėjai girdėti iš Lexi lūpų. Ji tik pavydi tau tavo nepaprasto grožio. Jei dar nors kiek manimi pasitiki, susitikim šiandien dvyliktą valandą prie viešbučio registratūros.

Josh xx,,

Tai buvo taip.... Jis nei kiek manęs nesužavėjo. Na bent jau gėlės buvo gražios. Pakilusi liftu į savo aukšta nuskubėjau į apartamentus. Nusinešusi gėles į kambarį, nuėjau pasikalbėti su tėčiu, juk vis gi nuo vakar jo dar nebuvau mačiusi. Eidama per pagrindinį kambarį užkliuvau už dar vienos puokštės gėlių, o prie jų stovėjo dar viena puokštė gėlių. Visas, na, beveik visas kambarys buvo pripildytas gėlių puokštėmis ir jos visos buvo nuo Josh. Ignoravau faktą, kad kambarys pilnas gėlių ir toliau ėjau link tėčio kambario. Pabarbenau į jo duris, bet nesulaukiau jokio atsakymo. Buvo keist. Tikriausiai vėl išėjo darbo reikalais. Grįžau į savo kambarį ir ėjau link lovos. Atsiguliau į ją. Pasiėmusi telefoną pasitikrinau visus socialinius tinklapius ir pažiūrėjau į laikrodį. Jau buvo po aštuonių dvi. Niekaip negalėjau nuspręsti ką daryti su Josh pasiūlymų. Nusprendžiau....

Dėl kitos dalies reikia, kad 20 žmonių perskaitytu šia dalį arba, kad ant šios dalies būtų 5 'vote'.

Ačiū, kad skaitote šia pievą.

Atsiprašau už klaidas.

Justyks xx

Tikrovė. (Lt)Donde viven las historias. Descúbrelo ahora