Tikrovė. (Lt)

Part 4. Vasara.

*RYTAS*

Pabudau anksti, Džo su tėčiu dar miegojo. Stengiausi nesukelti jokių garsų. Iš ligoninės spintelės stalčiaus išsitraukiau savo iPhone. Parašiau Jess.

''Jess, gal galite ateiti?''

Ji iškarto man atrašė.

''Tai žinoma Em!''

Po 15min. jie jau buvo prie mano palatos. Aš slapčia išėjau iš jos.

-Em! -Tomis su Jess sušuko ir abu bėgo manęs apkabinti.

-Koja! Koja! Koja!

-Oi, mes atsiprašom..

Visi pradėjom juoktis. Ir staiga Jess su Tomiu nutilo.

-Mes labai atsiprašome, kad nėjome su tavim Em! Tomis ir aš jaučiamės labai blogai.. Tai mūsų kaltė, kad tu dabar čia...

-Ne! Baikit! Tai ne jūsų kaltė. Kelinta žadėjote išvykti į kelionę?

-Mes į ją nebevyksim..

-Vyksit. Tai kelintą?

-13h, bet Em.. Mes norime būti su tavimi.

-Žinau, aš irgi, bet aš kaltinsiu save dėl to, kad jūs nevykote į tą kelionę. Dar turite laiko, bėkite, man viskas bus gerai. Susitiksime po 3-jų savaičių.

-Bet Em...

Neleidau jai pabaigti sakyti, uždariau palatos duris ir nuėjau į lovą. Išjungiau telefoną ir nuėjau toliau miegoti. Atsikėlusi įjungiau telefoną ir perskaičiau visas sms nuo Jess. Jų buvo 15. Jie nusprendė vykti į kelionę. Džiaugiuosi dėl jų.

Prabėgo jau viena vasaros savaitė, o aš visą savaitę pragulėjau lovoje. Jess su Tomiu siuntinėjo man nuotraukas iš jų kelionės. Nuotraukos buvo nuostabios, vaizdai nuotraukose dar gražesni. Tėtis manimi rūpinosi kaip niekad, net atsibodo jo tas rūpestis. Vis galvojau, kad laukiu nesulaukiu kol sugys koja. Jau praleidau tris vakarėlius, bet kodėl aš apie juos galvoju? Juk tėtis daugiau neišleis manęs į jokį vakarėlį... Buvo sunku ir nuobodu sėdėti namuose.

*Po dviejų savaičių*

Su tėčiu nuvažiavome į ligoninę, man nuėmė įtvarą. Dar niekad nebuvau tokia laiminga, ryt grįžta Jess su Tomiu, o aš jų labai pasiilgau ir laukiu... Negaliu skustis, buvo įdomu gulėti lovoje ir nieko neveikti, bet jei tai būtų buvę per mokslo metus, o ne tada kai prasidėjo vasara ir tokios karštos dienos...

*Rytas*

*Žinutė nuo Jess*

''Mes jau lipam į lėktuvą, tikiuosi mūsų pasiilgai, nes mes tavęs be galo pasiilgom!!''

Tik pamačiusi žinutę pradėjau spiegti, aš jų beprotiškai pasiilgau, laukiu nesulaukiu kol jie grįš.

''Tai žinoma, kad laukiu! Tik grįžę parašykit, iškart atvažiuosiu pas jus!''

''Gerai Em, susitiksim Londone!''

Buvo gera gauti iš Jess žinutę, juk vis dėl to 3 savaites nesusirašinėjau su jais... Tos 3 savaitės buvo pačios ilgiausios mano gyvenime. Taigi nulipau žemyn laiptai į virtuvę kur sėdėjo tėtis.

-Tėti?

-Taip Em?

-Šiandien grįžta Jess su Tomiu..

-Ir?

-Na, aš pagalvojau, kad reikėtu tavęs paprašyti ar galėsi leisti pas juos nuvažiuoti kai jie grįš?

-Na gerai, galėsi su jais susitikti po vakarienės.

-Bet tėti, jie grįžta po kokių trijų valandų..

-Na ir kas? Po to kas nutiko prieš tris savaites tu klausysi manęs jei tikrai taip jau labai nori juos pamatyti.

-...

Išėjau supykusi ant jo... ,,Po to kas nutiko prieš tris savaites tu klausysi manęs jei tikrai taip jau labai nori juos pamatyti'' pakartojau jo sakinį iškraipytų balsu. Na ką gi.. Lauksiu vakarienės, bet po to kuo greičiau lėksiu pas Jess. Nuėjau į savo kambarį, parašiau Jess, kad pas ja atvažiuosiu po vakarienės ir nuėjau toliau į lovą.