Tikrovė. (Lt)

Part 15. 3

Emos P.O.V.

Liam prikėlė mane. Jau buvo rytas.

-Aš vis dar pas tave?-Paklausiau.
-Taip Em. Greitai galėsim eiti link tavo apartamentų, tik norėjau, kad išsimiegotum.

Galvos skausmas jau buvo dingęs. Jaučiausi daug geriau. Tik nesupratau kur Josh. Ar jis ieško manęs? Ar...

-Kelkis Em.-Nutraukė mano mintis Liam.
-Jau einame?
-Taip, turiu tave parvesti namo dabar. Tavo tėtis ir brolis jau sugrįžo.

Jis padėjo man išlipti iš lovos. Tvirtai atsistojau ant kojų, bet netikėtai susvyravau. Mano koja buvo sutvarstyta.

-Kas čia dabar? Ką ji man padarė? Kodėl mano koja sutvarstyta??-Laikydamasi už Liam klausinėjau jo.
-Ema, prašau, pasakyk tėčiui, kad tiesiog parkritai ir stipriai užsigavai. Jei tu ja apkaltinsi pagrobimu, tai ji nuo tavęs neatstos iki gyvenimo galo...
-Tu sakai man meluoti??
-Aš būtent to tavęs ir prašau.. Tai tik dėl tavo sveikatos.

Aš linktelėjau. Bet vis tiek, nesupratau kodėl privalau meluoti.
Su sužeista koja įėjau į apartamentus. Tėtis eidamas pro šalį paklausė manęs:
-Kas tau nutiko princesę?
-Nieko tėti, tiesiog parkritau ir truputį susižeidžiau.- Nusišypsojau jam.

Staiga iš mano kambario išlindo Džo.
-Ar ji jau čiaaa?-Pamatęs mane staiga sustingo,-Staigmenaaa!-Sušuko jis.

Aš nesupratau kodėl jis rėkauja čia per visą viešbutį.

-Su ankstyvu gimtadienių!-Dar kartą sušuko jie abu.

Iš mano kambario išskrido keli heliu pripildyti balionai.

Ak taip, gimtadienis... Ta diena kurios nelaukiau.. Aš nesu mergina kuri nekenčia gimtadienio nes su kiekvienais metai senstu, visai ne, tiesiog.. Mano mama mirė per mano gimtadienį.. Jos mirtis mane palaužė.. Tik draugai ir likusi šeimos dalis mane palaikė.. Štai kodėl kiekvienais metais labai nelaukiu savo gimtadienio. Tiesiog nenoriu prisiminti tos didžiulės nelaimės mūsų šeimoje.

-Naaa.. Ar tu nesidžiaugi??-Paklausė Džo pakeldamas antakį.
-Ak taip, labai jums dėkoju ir be abejo džiaugiuosi!-Apkabinau juos abu labai stipriai nors ir melavau jiems.

Tiesiog.. Jie taip stengiasi mane kiekvienais metais pralinksminti... Pačioje pradžioje buvo sunkiausia.

-Ema, tavo gimtadienį dar švęsim čia, o po to jau tau spęsti ar dar norėsi pasilikti čia ar jau grįžti namo.-Pasakė man tėtis.
-Dėkoju dar kartą, bet turiu jums vieną klausimą.-Nusišypsojau.
-Ir koks jis?- Paklausė Džo.
-Kodėl mane sveikinate būtent šiandien? Juk gimtadienis tik rytoj..
-Naaa, mes nusprendėme kad tu norėsi pabūti su savo naujuoju draugu. Taigi šiandien yra šeimos diena, o ryt tu galėsi švęsti gimtadienį su draugais.-Nusišypsojo man abu.

Bet rimtai, kur Josh?

-Emaaaa, einam į kavinę.
-Palaukit, juk negaliu eiti šitaip apsirengus?

Nubėgau į kambarį vis dar galvodama kur prapuolė Josh. Kambaryje buvo pilna balionu, gėlių ir kelios dovanos nuo tėčio ir Džo, bet deja neturėjau laiko jų peržiūrėti. Iš kambario sušaukiau jiems didelį ačiū ir bėgau toliau ruoštis. Pribėgau prie spintos ir išsitraukiau raudona trumpa suknelę, ji labai tiks prie mano neišplautų plaukų. Nusijuokiau.

-Palaukit vaikinai, aš ne kaip atrodau.- Nusijuokiau ir nubėgau į vonia.

Išsiplovusi galva ėmiau darytis makiažą. Nieko sudėtingo. Tada įsivėriau auskarus su nedideliais deimantais. Skubiai įsijungiau plaukų tiesintuvą ir pradėjau garbanoti savo ilgus plaukus. Susigarbanojusi plaukus apsivilkau suknelę, nestorą paltą ir juodus aukštakulnius. Iš viso užtrukau beveik pusvalandį.

-Neatsibodo laukti?- įėjus į pagrindinį kambarį paklausiau vaikinų kurie sėdėjo pakritę ant sofos. Nusijuokiau.
-Ne, šį kartą visai greitai apsisukai.-Pasakė Džo.

Ir mes išėjome. Liftu nusileidome į pirmą aukštą. Ten nuėjome į tokio pačio prabangumo kaip ir viešbutis kavinę. Visur akcentavo raudona spalva, žibėjo krištolinės lubos dėl kurių kavinė atrodė šviesesnė nors ir tamsiai raudonos užuolaidos, kurios visur kabėjo, tamsino ja. Stalai buvo papuošti įspūdingomis gėlių puokštėmis. (Nuotrauka nėra visiškai panaši į pasakojimą.)

Dėl kitos dalies reikia 10 'vote' ir kad 30 žmonių perskaitytu šia dalį.

Ačiū kad skaitote ir atsiprašau, kad taip ilgai neįkeliu dalių.

Atsiprašau už klaidas.
Justyks x