Tikrovė. (Lt)

Part 5. Akimirkos iš kelionės.

*Akimirkos..*

Tėtis pagaliau pakvietė mane vakarienės, nusileidau laiptais žemyn, o ten stovėjo Jess ir Tomis. Buvau tokia nustebusi..

-Kas čia vyksta?- Paklausiau tėčio.

-Na, man nepatiko kaip mes užbaigėm mūsų pokalbį, taigi pakviečiau tavo draugus vakarienės.

-Ne, nesąmonė. Tu tiesiog nenori manęs išleisti iš namų, tu vis dar manimi nepasitiki.

Jess su Tomiu stovėjo prie durų ir žiūrėjo kaip mes su tėčiu pykstamės.

-Ema, pasitikėjimą reikia užsitarnauti, o tu iki šiol nieko nepadarei, kad jį užsitarnautum.

-Tai tu pripažįsti, kad nenorėjai manęs išleisti iš namų?

-Na..

-Nieko nesakyk, viską supratau.- atsisukau į Jess su Tomiu ir paklausiau jų.- O jūs? Norite valgyti vakarienę su juo ar norite vykti namo pailsėti?

Jess pradėjo kalbėti:

-Na.. Mes norime pabūti su tavimi Em..

-Pasirinkote blogai.

Nusivedžiau juos į valgomąjį kambarį, kad pradėtumėm vakarieniauti. Per visą vakarienę kambaryje tūnojo tyla, tik Jess su Tomiu karts nuo karto pasižiūrėdavo į mane, o aš žiūrėjau tik į maistą, nes nenorėjau matyti tėčio. Vakarienė baigėsi greitai, Jess padėjo man išplauti indus, o Tomis kalbėjosi su tėčiu. Su Jess grįžome į kambarį ir aš paklausiau Tomio ar jis nori lipti į viršų dar pabūti su mumis mano kambaryje, jis aišku sutiko ir staiga tėtis kreipėsi į mane:

-Em?

-Žinau, žinau tėti. Jie ilgai neužsibus.- Pasakiau jam griežtu balsu.

-Ne tai norėjau pasakyti.

-O tai ką? Kad jie išvis negali pabūti ir jau turėtu išeiti?

-Ne, norėjau paklausti ar tavo draugai nenorėtu pernakvoti pas mus šianakt?

-Tu rimtai?

-Na taip Em, ar atrodo, kad juokaučiau?

-Nelabai.- Atsisukau į Jess su Tomiu ir paklausiau ar jiems išeitu pernakvoti pas mane.- Net ir Tomis?

-Net ir Tomis Em.

Taigi?- Vėl atsisukau į juos.

-Tai žinoma!-Atsakė Jess.

-O tu Tomi?

-Na nežinau...

-Nagi! Tokia proga ne visada pasitaiko.- Pasakiau jam šnabždėdama.

Jis sutiko. Atsisukau į tėti ir su šypsena pasakiau jam ačiū, bet tai nereiškė, kad aš jam atleidau. Mes nubėgome laiptais aukštyn į mano kambarį ir pradėjome plepėti apie jų kelionę. Jess kaip ir visada nenustojo plepėjusi, o Tomis tik linksėjo galva ir visą laiką sutiko su tuo ką sakė Jess. Buvo labai įdomu su jais prakalbėti. Visi trys pažiūrėjome į laikrodį, o jis jau rodė ketvirtą valandą ryto ar nakties? Nežinau kaip šį laiko tarpsnį pavadinti. Mes visi nusijuokėme, kad jau tiek valandų, pasitaisėme lovas ir nuėjome miegoti.

*RYTAS*

-Labas rytas Em.- Pasakė Tomis.

-Labas rytas Tomi.

Kadangi Jess yra labai didelė miegalė tai kol ji atsibudo tą visą laiką prakalbėjome su Tomiu. Jis papasakojo, kad jam ši kelionė buvo labai įdomi ir, kad jei galėtu ja pakartoti tai tikrai vyktu ten atgal net nedvejodamas. Pagaliau atsibudo Jess. Jie du su Tomiu pasibučiavo, o aš jiems iš kart atrėžiau:

-Šlykštu.

Jie nusijuokė.

-Em, pažiūrėsim kaip tau bus kai turėsi vaikiną.

-Jei aš jį turėsiu, ir be to, kam man jis? Juk aš turiu jus.

Jie du mane apkabino ir mes vėl nusijuokėme. Su Jess nuėjome į vonia išsivalyti dantų ir nusiprausti,o po mūsų ėjo Tomis, po to nulipome laiptais žemyn į virtuvę, o ten mūsų jau laukė pusryčiai.

-O tėti, nereikėjo.- Pasakiau sarkastišku balsu, nes jo nebuvo virtuvėje.

Jess trenkė man iš alkūnės į petį. Mes pavalgėme pusryčius ir Tomis pradėjo sakyti:

-Na ką gi Em, mums jau laikas namo..

-Na žinoma, buvo gera su jumis praleisti laiką.

-Mums irgi brangioji.

Jie apkabino mane, o aš juos išleidau pro duris. Po jų išėjimo bėgau laiptais aukštyn į kambarį susitvarkyti. Kadangi buvau viena namuose, nes tėtis išėjo į darbą, tai nuėjau į didįjį kambarį kur buvo didžiulis televizorius ir įsijungiau 'Netflex'. Pagaliau išsirinkau filmą kurį norėjau pažiūrėti. Pradėjau jį žiūrėti ir staiga man pradėjo skambinti nežinomas numeris.

-Klausau...?