Tikrovė. (Lt)

Part 14. Viskas gerai.

  Nusprendžiau susitikti su juo. Nežinau kodėl esu tokia kvaila ir prisirišu prie žmonių kurie mane įskaudina. Apgalvojusi viską ką jam pasakysiu pradėjau ruoštis. Apsirengiau paprasta, bet dailia mėlynos spalvos suknele ir baltus aukštakulnius. Plaukus palikau palaidus. Pažiūrėjusi į laikrodį išėjau pro duris. Liftas nusileido po dvylikos dvi. Jis jau stovėjo ten. Išėjau pakelta galva iš lifto. Jis žiūrėjo į mane, o aš tiesiai į jį. Jis pradėjo eiti link manęs. Priėjęs ištiesė ranką man. Daviau jam savo ranką. Jis paėmė ja abiem savo rankom ir pradėjo kalbėti:

-Ema, ar galiu paprašyti tavęs atleidimo?-Jis suspaudė mano ranka savosiomis.

-Josh...-Nutraukė mane.

-Aš žinau, kad esu to nevertas, bet gal per kiek laiko galėtum man atleisti?-Žiūrėjo man į akis ir atrodė taip lyg jis tuoj verks.

-Josh,-Atsidusau.-Aš ant tavęs nepykstu.-Pakėliau galva.

-Nepyksti?-Atrodė nesupratęs.

-Na, aišku, šiandien visą dieną pykau, bet dabar supratau, kad neturiu dėl ko. Prie baseino mačiau Lexi...

-Ema, nekalbėkim apie ja.-Vėl pertraukė mane.

-Ne, ne, išklausyk.

-Gerai...-Pakėlė vieną antakį.

-Taigi kaip ir sakiau, prie baseino mačiau Lexi, jei ji būtu norėjusi man pakenkti ji būtų kažką dariusi, taip? Bet ji tik vaidino prie bernų grupelės kokia graži ji yra. Ir be to, aš moku save apsiginti.-Nusišypsojau.

-Drįstu paklausti.. Tai tarp mūsų viskas gerai?-Įžiūrėjau nežymia šypsena jo veide.

-Galima ir taip sakyti.-Ir vėl nusišypsojau.

Staiga, net nespėjau sureaguoti kai aš jau buvau jo glėbyje. Buvo geras jausmas, bet ilgai tęstis jis negalėjo. Atsiplėšiau iš jo glėbio.

-Ar viskas gerai?-Paklausė jis.

-Taip, taip. Aš tik truputi pavargus, tikriausiai eisiu jau miegoti..

-Ne.. Aš galvojau, kad mes galėsim kur nors kartu dabar nueiti..?-Nedrąsiai paklausė jis.

-Su laiku Josh, su laiku.-Mirktelėjau ir nusišypsojau.

Apsisukau ir pradėjau eiti link lifto kai pamačiau Liam stebinti mūsų pokalbį. Apsisukau ir pribėgau prie Josh ir jį stipriau apkabinau. Net nežinau kodėl taip padariau...

Atsisukusi atgal jo jau nebemačiau. Taigi paleidau Josh ir palinkėjau jam labos nakties. Jis man taip pat. Nuėjau į liftą ir sušukau jam:

-Kaip dėl pusryčių rytoj ryte?-Nusijuokiau.

Išgirdau kai jis atšaukė:

-Ateisiu prie tavo apartamentų!-Nusišypsojo.

Pakilusi į savo aukšta iš kart prie durų sutikau tėti.

-Kur tu buvai?-Paklausiau griežtu, bet juokingu balsu.

-Darbo reikalai princese, o tu kur?-Atsisuko į mane.

-Darbo reikalai.- Abu pradėjom juoktis.

Tėtis į apartamentus mane įleido pirmą, tik tada pats įėjo.

O Dieve.. Gėlės...

-O ar tie tavo darbo reikalai susiję su šiomis gėlėmis?-Atsisuko į mane.

-Na...-Nusijuokiau.-Keista, kad paklausei...

-Gal aš nenoriu žinoti.-Abu garsiai nusijuokėm.

Iš savo kambario išlindo Džo.

-Kas čia vyksta? Ar mus apiplėšė?-Trindamas akis kalbėjo jis.

Mes su tėčiu nusijuokėm.

-Jei ir taip, tu vis tiek negirdėtum.-Pasakė tėtis nesuvaldydamas juoko.

Džo tik pasimaivė ir nuėjo vėl miegoti.

-Labanakt tėti.-Apkabinau jį.

-Labanakt princese.-Apkabino mane ir nusišypsojo.

Nuėjusi į kambarį iš kart bėgau į vonia. Palindau po dušu. Po dušo su šypsena apsirengiau naktinius ir nuėjau į lovą. Kodėl aš šypsausi?Kodėl aš kalbu su savimi? Atsakymu nebuvo. Nusijuokiau ir užmigau.

*Rytas*

Kaip užmigau taip ir atsikėliau-su šypsena. Išlipau iš lovos ir ėjau link spintos. Susiradau džinsinius šortus, balta juoda palaidinę ir juodus 'Keds' sportbačius. Nuėjusi į vonią nusiprausiau veidą. Apsirengiau ką išsitraukiau iš spintos ir pradėjau tvarkytis plaukus, o po to makiažą. Plaukus susigarbanojau ir susirišau į aukštą kasą. Apsirengus nuėjau į virtuvę. Ant stalo jau buvo pridėta maisto iš bufeto ir iš aptarnaujančio personalo. Pavalgiusi nuėjau iki Džo kambario.

-Džo?-Sušukau.

Jokio atsakymo. Nuėjau iki tėčio kambario.

-Tėti?-Taip pat sušukau.

Jokio atsakymo. Na, gal išėjo jau prie baseino, o tėtis vėl darbo reikalais apsikrovęs.

Oh shit! Pamiršau pusryčius su Josh! Staiga išgirdau barbenimą į duris. Nubėgau prie jų, o ten jau stovėjo jis.

-Labas rytas.-Visas išsišiepęs stovėjo jis tarpdurį.

-Labas rytas.-Nusišypsojau jam.

-Eime?-Nedrąsiai paklausė jis.

-Žinoma!-Nors buvau jau soti, bet vis tiek išėjau.

Nuėjome į jaukę kavinukę prie viešbučio.

-Čia labai jauku.-Nusišypsojau jam.

-Kitą kartą nusivešiu tave į miestą.-Droviai nusišypsojo lyg lauktu atsakymo ar bus tas kitas kartas ar ne.

Nusišypsojau jam. Prie mūsų priėjo padavėjas.

-Ko pageidausite?-Paklausė pažįstamas balsas.

Atsisukau į jį, o ten buvo Liam. Jis buvo nemalonus, bet vis tiek buvo galima įžiūrėti jo simpatija man.

-Aš pageidausiu pyragėlių su kokosų riešutais, o dama pageidaus vaisinių salotų, šviežių ananasų, guajavų ir mangų.

-Ko norėtumėte atsigerti?

-Mes norėtumėm kokakolos.

-Gerai, tuoj bus.-Tai pasakęs jis išėjo.

-Ačiū.-Dar spėjo pasakyti Josh.

Liam atnešė mums maistą ir gėrimus. Mes pavalgėm ir Josh už viską sumokėjo.  Tada jis man leido įsikibti į parankę ir mes pradėjom judėti. Būtų įdomu su juo būti daugiau nei draugais... Ir ne dėl to, kad jis turtingas ar panašiai, bet... Kas čia dabar per mintis?!

-Apie ką galvoji?-Staiga išgirdau jo balsą.

-Apie nieką.-Nusijuokiau.

Josh P.O.V

Mes pavalgėm, o Ema nepratarė nė žodžio. Susirūpinau. Ką aš padariau ne taip?

-Apie ką galvoji?-Paklausiau jos.

-Apie nieką,-Ji nusijuokė.

-Kaip tai apie nieką? Juk man gali papasakoti.- Nusijuokiau.

-Tikrai neverta Josh. -Atsisuko į mane ir nusišypsojo.

Kada mes galėsim būti kažkuo daugiau nei draugais ir pamiršti viską kas įvyko? Dabar jaučiuosi taip lyg ji tolsta nuo manęs..

Dėl kitos dalies reikia, kad 20 žmonių perskaitytu šia dalį arba, kad ant šios dalies būtų 5 'vote'.

Ačiū, kad skaitote šia pievą.

Atsiprašau už klaidas.

Justyks x