Tikrovė. (Lt)

Part 15. 2.

Emos P.O.V.

Atsikėliau su baisiu skausmu savo galvoje. Jaučiausi klaikiai. Jaučiau, kad mano akys šiek tiek buvo užtinę. Pašokau. Kur aš? Kas man buvo? Atsimenu tik tiek, kad mačiau Lexi ir Liam prie savo durų. Jie buvo išsiblaškę. Kas man nutiko ir kodėl aš čia? Tiek daug klausymų į kuriuos niekas neatsakys...

-S.. Sveika..-Išgirdau balsą.-Kaip jautiesi?

Čia buvo Liam.

-Kur aš?-Paklausiau laikydama ranką prie galvos nes ji man plyšo per pus.

-Tu oloje. Lexi ir Aš.. Na aš to nenorėjau, bet ji.. Ir tada ji... Tai nebuvo gerai ir aš nesutikau, bet ji mane privertė..-Bandė pasiteisinti jis.

-Liam! Kodėl aš čia?!-Nutraukiau jį.

-Lexi nori kad tu ''nesikištum'' į jos ir Josh ''santykius''.-Greitai pasakė Liam.

-Kur ji?-Paklausiau apsidairius šlapioje ir tamsioje oloje.

-Kai tu pabudai ji išbėgo, nežinau kur ji ir nežinau kada grįš, bet mums reikia paskubėti...

-Kur?-Sunerimusi paklausiau jo.

-Aš tave iš čia išvesiu. Ji planuoja kažką negero ir suprato, kad tau nenoriu nieko blogo taigi ji man nieko nebesako.

Jis paėmė mane ant rankų. Pradėjo nešti iš olos. Buvo ankstyvas rytas, saulė dar nepatekėjusi, man labai skaudėjo galvą ir negalėjau blaiviai mąstyti.

-Liam, prašau, paskubėk.-Mano skruostu pradėjo riedėti ašaros..

Jis išnešė mane iš olos.

-Nebijok Ema, neleisiu kad tau kas nors nutiktu.

Jo balse buvo tiek daug pasitikėjimo, bet man tai nepadėjo.. Aš praradau sąmonę..

Atsibudau kažkokiame kambaryje. Jis buvo tamsus ir labai paprastas. Jame buvo tik lova ir drabužių spinta. Aš gulėjau ant tos viengulės lovos.

-Kur aš?-Pramerkiau plačiau akis.

-Tu pas mane.-Prakalbo Liam.

-Kodėl?-Atsikėliau iš lovos.-Liam, kodėl aš ne namuose?

-Buvo per daug rizikinga tave parnešti namo.. Ji tavęs ten ieškos.

-O ką tu sau manei kai atsinešei mane pas save?!-Pradėjau šaukti ant jo.

-Tai tik trumpam.-Bandė mane nuraminti.

-Tu galvoji, kad ji neieškos manęs pas tave??-Aš vis dar šaukiau.

-Ieškos. Žinau, kad ieškos.-Ramiu balsu pasakė man.

Aš sutrikau. Ką jis sau galvoja?? Aš noriu namo!

-Nusiramink..-Bandė raminti mane.

-Liam, parvesk mane namo. Kiek aš laiko gulėjau toje oloje??-Nusiraminus paklausiau jo.

-Na...Parvesiu, tik palauk dar kelias valandas..-Nežiūrėdamas man į akis pasakė jis.

Supratau, kad jis nenori sakyti kiek laiko aš ten praleidau... Labai išsigandau.

Atsiguliau atgal į lovą, nes galvos skausmas buvo vis stipresnis ir stipresnis.

-Pailsėk Em.-Jis priėjo prie manęs ir paglostė mano ranką.

Sugriebiau jam už rankos ir sušnabždėjau:

-Prašau Liam, tik nepalik manęs..

Jis nusišypsojo...

To be continued...

Dėl kitos dalies reikia, kad 25 žmonių perskaitytu šia dalį arba, kad ant šios dalies būtų 6 'vote'.

Ačiū, kad skaitote šia pievą. Atsiprašau, kad taip ilgai užtrukau keldama šia dalį, greitai pabandysiu įkelti šios dalies 3 dalį. Ačiū kas skaitote.

Atsiprašau už klaidas.

Justyks x