Tikrovė. (Lt)

Part 11. Pasimatymas 2.

-Oho...-Jis nuvedė mane į paplūdimį.

Stovėjau paplūdimyje ir žiūrėjau į jūroje stovinčia pavėsinę, o joje stovėjo stalelis, už jos buvo nuostabus saulėlydžio vaizdas. Kadangi buvau su aukštakulniais ir Josh tai pastebėjo, jis pagriebė mane ant savo rankų ir nunešė ant tilto kuris vedė link stalelio, kuriame pasirodo vyks mūsų pasimatymas. Vaizdas buvo pribloškiantis.

-O tu tikrai pasistengei.-Nusijuokiau ir pažiūrėjau į jį.

Jis nuleido mane ant tilto ir paėmė už rankos. Mes ėjome link pavėsinės. Kai priėjome ja jis nubėgo į priekį, atitraukė kėdė ir leido suprasti, kad turiu ten sėstis. Atsisėdau. Jis pritraukė mano kėde su manimi arčiau stalo. Aš jam padėkojau. Jis atsisėdo ant šalia manęs esančios kėdės. Staiga iš nežinia kur išlindo padavėjai papuošti kostiumais ir aptarnavo mus maistu ir šampanu. Padavėja pylė man šampaną, bet staiga aš ja sustabdžiau ir atsisukusi į Josh, pasakiau jam:

-Josh, man dar nėra aštuoniolikos...-Rimtu žvilgsniu žiūrėjau į jį.

-Žinau ir suprantu tai, bet už tai man yra ir juk tai pasimatymas, mes nesakysim tavo tėčiui.-Jis žiūrėjo į mano rimtą veidą ir tuo pačiu metu nežymiai nusijuokė.

Josh pamojo ranka padavėjai leisdamas suprasti, kad ji gali toliau pilti šampaną man į taurę.

-Taigi...-Prakalbo jis.-Ar patinka vakarienė?

-Tai aišku, kam galėtu tai nepatikti?-Nusišypsojau.-Tikriausiai daug merginu ''nukabinai'' su tokiomis romantiškomis vakarienėmis kaip ši?- Parodžiau kabutes kai sakiau žodį ''nukabinai'' ir pratęsiau sakinį.

-Ar tu taip apie mane galvoji? Kad aš tiesiog turtuolio sūnus kuris nieko neveikia tik merginas ''kabina''?-Rimtu veidu pasakė jis žiūrėdamas į mane ir taip pat rodydamas kabutes.

-Ne, tiesiog man smalsu, juk tu toks džentelmenas..-Nuleidau galvą žiūrėdama į maistą.

-Nagi, aš ne toks.. per visą savo gyvenimą esu turėjęs 2merginas.-Paėmė mane už rankos.

-Čia be manęs, taip?-Pakėliau galvą, kad pažiūrėčiau į jo ranką laikančia manąją.

-Na, mes tik ką susipažinom, manau reikia laiko, kad sužavėčiau tokia merginą kaip tu.-Nusijuokė jis.

Sužavėti?? Mane?? Jis net neįsivaizduoja, kad jau šia sekundę pulčiau į jo glėbį. Vaikino nesu turėjusi, o jis pirmasis toks nerealus kuris manimi žavisi...

-O tu?-Toliau kalbėjo jis.-Kiek vaikinų širdžių esi sudaužiusi?-Dar kartą nusijuokė jis.

-Nulį.-Susigėdusi vėl nuleidau galvą ir iš paskos jo nusijuokiau.

Jis nustebo.

-Nulį??-Garsiau ir nustebusiu balsu pasakė jis.

-Taip.-Vėl nusijuokiau, bet šį kartą jau žiūrėjau jam į akis.

-Vaikinai yra kvailiai.- Atsisuko į mane.

-Juk supranti, kad dabar save pavadinai kvailiu?-Nusijuokiau.

-Taip..-Jis suprunkštė ir nusijuokė su manimi.

Mes toliau valgėme savo maistą kurį nešė padavėjai.

-Tu net neparagavai savo šampano.-Pasakė Josh rodydamas į šampaną.

-Ak taip,-Nusijuokiau.-Susidaužiam?-Pakėliau šampano taurę kiek aukščiau nuo stalo.

Pasigirdo taurių dūžis.

Toliau kalbėjomės su Josh apšviestoje pavėsinėje. Papasakojau apie Džo ir tėti, o jis man pasakojo apie savo ateitį, na ne apie savo, o apie tą kurią suplanavo jam tėtis. Bet staiga Josh surimtėjo. Jis žiūrėjo ne į mane, bet pro mane. Atrodė lyg kažką matytų paplūdimyje. Taip ir buvo. Ten tamsoje kažkas stovėjo. Josh sutriko. Jis pakilo nuo kėdės.

-A-aš t-tuoj..-Sunkiai pratarė jis.

Iš kart atsisukau į jo nugarą ir žiūrėjau kaip jis eina link to šešėlio. Man pasidarė baisu. Kas ten galėtu būti?? Atsistojau nuo kėdės ir po mažu ėjau link Josh. Po kelių sekundžių jau buvau už jo nugaros. Jau beveik pasiekėme paplūdimį. Šešėlis vis dar buvo tamsus ir buvo sunku įžiūrėti kas ten. Jis pradėjo judėti. Mano širdis plakė vis smarkiau. Staiga išgirdau Josh balsą:

-Ar ilgai mus stebi?-Piktu balsu paklausė jis.

Šešėlis sustojo.

-Pakankamai ilgai, kad.....

Ilgai laukta arba nei kiek nelaukta dalis!

Turiu jums klausimą: Kreipiuosi į jus, mieli skaitytojai!

Man reikia žinoti kiek iš jūsų norėtu, kad tęsčiau šia istorija.

Reikia mažiausiai 3-4 komentarų ir kažkiek ''vote''...

Matau, kad skaitytojų visai daug, bet nesuprantu ar jums patinka ši istorija ar nei kiek.

Laukiu jūsų komentarų. Labai noriu sužinoti ar man ją dar tęsti ar nebe...