Money Slaves // Louis Tomlinson lietuviška fanfic

(1)

(1)

Viskas čia buvo visiškai kitaip, nei mano namuose. Buvo karšta, rajone, kuriame gyveno dėdė stovėjo tik didžiuliai namai su baseinais ir visais kitais mandriais dalykėliais. Visur buvo žymiai per daug baltos spalvos bei gėliu.

Važiavau mašina būdama visiškai pasimetusi. Ar aš tvirtai apsisprendžiau gyventi su dėde? Ar aš noriu gyventi šalia visų tų išpuikusių turtuolių? Nors giliai širdyje tikiuosi, kad jie bus tokie kaip mano dėdė, malonūs ir draugiški.

Tik tada kai mašina sustojo pastebėjau, koks didelis dėdės namas. Šalia jo buvo dar vienas, o didžiulio kiemo plote buvo baseinas, kaip ir visur.

Išlipau iš mašinos ir iš karto prisidengiau akis nuo saulės. Anglijoje šitokia laimė nutikdavo vieną kartą per mėnesį ir aš net nežinau dabar koks man oras patinka. Iš vis, nieko apie save nebesuprantu.

Persimečiau rankinę per petį ir atsirėmusi į mašiną nužvelgiau namą. Dėdė išėme mano lagaminą ir atsistojo šalia.

-Šeima jau laukia,- šyptelėjo paskatinama šypsena.

-Tuoj ateisiu, noriu įkvėpti gryno oro. – pasakiau ir jis linktelėjęs nuėjo palikdamas mane vieną.

Tas namas didžiulis, Lucy.. ar tu tikrai nenori geriau pagyventi porą mėnesių vaikų namuose iki savo pilnametystės? Gi ten maistas normalus, lova yra. Be to, nereikėtų klausytis išlepintų vaikelių zyzimų..

Ne, ne. Tėtis norėtų, kad gyvenčiau su dėde. Man čia bus saugiau.

Nusišypsojau sau, kad paskatinčiau ir išsitiesusi pradėjau eiti, bet tada kažkokia mašina už manes sulėtino ir tai man atrodė labia įtartina. Pažiūrėjau per petį ir pamačiau kažkokį vaikiną iš savo juodos audi žvelgiant į mane. Bet tai truko neilgai, jis tuoj pat nuvažiavo.

Vien iš jo mašinos galiu sakyti, kad jis iš turtuolių šeimos. Nors pala.. ką aš čia nusišneku. Čia visi tokie, tad turėsiu priprasti.

Pavarčiau akis ir takeliu nuėjau link didžiulių durų. Jas pravėriau ir vos įėjau mane pasitiko moteris su tvarkingai sutvarkytais kaštoninės spalvos plaukais, baltais marškinėliais, juodomis kelnėmis ir aukštakulniais.

-Luce! – maloniai nusišypsojo ir greitai mane apkabino.

-Lucy,- nenorėdama parodyti susierzinimo savo veide ją pataisiau.

-Ak, atleisk. Užeik, visi laukia svetainėje. – pasakė.

Linktelėjau ir apsidairiusi pradėjau eiti Sophia iš paskos. Kaip ir išorėje atrodė, namas tikrai milžiniškas. Visur pilna aukso spalvos, gėlių milijonais. Jaučiausi tikrai nemaloniai šitokioje aplinkoje su savo paprastais bateliais, džinsais ir maikute. Vos įėjome į vieną iš patalpų pamačiau ant sofos jau sėdintį dėdę ir šalia jo savo pusseserę Hade. Ji atsistojo ir priėjusi arčiau mane šiltai apkabino.

-Oh, kaip gera tave pagaliau pamatyti! – vis dar laikydama mane savo glėbyje sušuko.

Ji turėjo juodus ilgus plaukus, panašius į mano, neaukšta ir labai liekna. Mintyse pagalvojau apie susidraugavimą su ja, bet tada supratau, kad negaliu su ja bendrauti. Ne kad negaliu, bet nelabai ir noriu. Paskutiniuoju metu laiką leidžiu jau geriau viena, nei su išlepintais paaugliais.

Šiek tiek pasimuisčiau ir tikiuosi ji to nepastebėjo, nors ir atsitraukė.

-Eime, parodysiu tavo kambarį, gerai?- šyptelėjo.

Linktelėjau ir pažiūrėjau į dėdę klausiamu žvilgsniu.

-Nunešiau jį į tavo kambarį. Pailsėk, ryt laukia svarbi šventė. – pasakė jis priversdamas mane stipriai sukąsti dantis.