Bullyng (1 ir 2 sezonai)

Miracle

 *Lydia*

     Bėgau, net nežinau kur ir į kažką atsitrenkiau. Parkritau ant žemės. Negalėjau matyti žmogaus tik dar labiau pradėjau verkti.

-Lydia?- paklausė pažįstamas balsas.

-N-Niall?-paklausiau sutrikusi.

-Kas tau taip padarė?- pasimetė jis.

-Kaip visada,- tariau šniurkščiodama.

Jis mane pakėlė nuo žemės ir patraukė sulipusius plaukus nuo žalio ir rožinio veido. Aš jam žvelgiau savo ašarotomis akimis.

-Man žalia patinka, taigi nieko čia tokio,- bandė mane nuraminti.

Jis švelniai mane apkabino ir pabučiavo į žandą.

-Guašas galėtų būti ir skanesnis,- nusijuokė jis parodydamas savo dantis ir kabės. Tai mane taip pat privertė nusijuokti.

-Argi tu neturėtum būti repeticijoje?- truputį nusiraminusi prabilau.

-Taip, bet norėjau tave nustebinti, kad šiandien visą dieną galiu praleisti su tavimi,- sušnabždėjo.

-Gerai, bet ignoruojant tą faktą, kad pabėgau iš pamokų aš vis dar esu kaip klounas,- taip pat tariau.  Visos merginos eidamos pro šalį arba filmavo mane arba fotografavo. Savo veidą paslėpiau Niall maikėje kuri buvo balta, bet dabar tapo su mano vaido kontūrais.

Mes tylėdami ėjome mano namų link. Duris buvo užrakintos taigi mama vėl darbe kaip visada.

-O kur tavo tėvai, kad jų dažnai nebūna?- paklausė jis žiūrėdamas į mane.

-Tėtis mirė kai buvau visai maža, o mama daug dirba ir stengiasi išlaikyti mus abi, bet aš jai išviso neberūpiu.- pasakiau.

-Ahh, gaila, kad tavo su mama santykiai tokie,- nusišypsojo užjaučiančiai.

-Galbūt einame į parkelį pasivaikščioti?-paklausiau, nes norėjau ištrūkti.

Ten buvo daug medžių ir keliukai skirti pasivaikščiojimams, taip pat buvo jūra ant kurios buvo ilgas tiltas. kadangi dabar žiema (tiksliai nepamenu koks dabar metų laikas :D ) tai jūros paviršius buvo šiek tiek apšalęs.

-Einam ant tilto?

Tik palinksėjau galvą. Nuėjome iki pačio tilto galo ir atsistojome. Žiūrėjau į jūrą, o Ni stovėjo už manęs. Jis apsikabino mane iš nugaros ir tai buvo neapsakytai malonu.

-Žinai, Lydia, tu esi stebuklas, maža švieselė mano gyvenime, tik tu suteiki man laimės ir noro gyventi,- tarė jis.

Apsisukau, kad būčiau veidu į jį, bet vis dar buvau jo glėbyje.

-Niall, jūsų koncertas turėjo būti  paskutinis dalykas mano gyvenime, grįžusi norėjau nusižudyti, išeiti iš šio pasaulio. Bet tada sutikau tave ir tu viską apvertei aukštyn kojomis. O gal būtų buvę geriau jei bučiau mirusi?- žiūrėjau į jo žydras akis.

-Tada aš bučiau miręs iš liūdesio, kad niekada nebūsiu mylimas,- tarė taip pat žvelgdamas į mano akis.

-Bet kai tau bus turas aš nenorėsiu būti viena, man baisu,- nusisukau nuo jo.

-Lydia, man turas kitą savaitę ir vyks dvi savaites,- liūdesį galėjau jausti jo balse.

-Kaip aš išgyvensiu?- nuliūdau.

-Tai tik dvi savaitės,- norėdamas mane pralinksminti.

Atsisukusi į jį apkabinau labai stipriai. Taip prastovėjome gal penkias minutes. Tada pajaučiau stumtelėjimą ir šaltą vandenį aplink save....

Kitą dalį parašysiu tik šeštadienį :) P.s norėčiau nuomonių :)