Hogvartsas. Didesnysis geris. [BAIGTA]

12. Didesniojo Gėrio Kariai

Rytą Haris pasitiko pakirdosiomis akimis ir visiškai neišsimiegojęs. Visą naktį sapnavosi košmarai ir jis tai pabusdavo tai vėl užmigdavo. Jis jautėsi pavargęs ir neturintis jėgų. Lėtai atsikėlęs apsirengė ir pažadino Ronį su Draku. Tiedu atsikėlę atrodė irgi ne itin gerai. Gal todėl, kad šiandien laukia sunki diena. Nežinia į kokį pavojų gali papulti, tačiau jausmas, kad šiandien galbūt jie ras Hermioną Hariui išmetė visas mintis apie nakties košmarus.

-Labas rytas, - pasisveikino Ronis, išlipęs iš lovos. – Štai ir viskas. Šiandien duosim Mirties Valgytojams į kaulus.

Haris nieko nesakė, tik linktelėjo. Drakas buvo tylus. Visi trys pasiruošė ir nukurnėjo į kavinę pusryčių. Ten kaip visada jau laukė Severas su Sirijumi. Jie karštai diskutavo. Priėję vaikinai pasisveikino ir atsisėdo į kėdes. Atėjęs padavėjas priėmė jų užsakymus. Laukdami kol bus patiekti pusryčiai visi tylėjo. Galiausiai atnešus maistą visi kibo valgyti. Didžiausią porciją, aišku, užsisakė Ronis. Haris pasiėmė tik keletą skrebučių. Nebuvo alkanas. Jis vėl galvojo apie Hermioną. Jei tik viskas pasiseks, šiandien ji bus išlaisvinta. Tačiau Harį apnikdavo ir tamsios mintys, kad jos jau senai nebėra gyvos. Taip ir gali būti. Tačiau Haris neįsivaizdavo kaip reikėtų gyventi be jos.

Papusryčiavę jie išėjo į gatvę. Paėję keletą gatvelių įsmuko į atokią vietelę kur iškeliavo oru. Atsiradę miško pradžioje penketas sustojo. Sirijus su Sneipu užsirūkė ir ėmė dėstyti planą:

-Darysime taip. Eisime šiuo taku. Tikiuosi pamatysime namą ar dar kažką. Poteri, - kreipėsi į jį Sneipas, - jei aš pasakysiu, kad nutraukliam planą ir grįžtam turėsi paklusti, aišku?

Haris nenorėjo su tuo sutikti. Jis nepasiduos ir nepaliks šios vietos kol neturės Hermionos savo rankose.

-Be Hermionos niekur neisiu, - atkirto, - jūs galėsite eiti, o aš nesitrauksiu. Kalba baigta.

Severas dar norėjo prieštarauti, bet Sirijus iškėlęs ranką parodė jam, kad neverta ginčytis.

-Tai ką darom? – paklausė Drakas. – Einam jau?

Sirijus linktelėjo ir pirmas žengė taku, vedančiu į mišką. Miškas buvo tankus ir apaugęs visokiais bruzgynais. Medžių šakos, nulinkusios trukdė eiti.. Rodos ir saulės šviesa čia prasiskverbė gana mažai. Sirijus eidamas priekyje dairėsoi aplink. Už jo ėjo Drakas. Haris ėjo paskutinis, už Sneipo. Haris gailėjosi nepasiėmęs patogesnių batų. Darbar į batus prikrito visokių spyglių. Staiga Sirijus sustojo.

-Kas atsitiko? - paklausė Sneipas.

-Takelis išsišakoja,- pasakė Sirijus ir visi priėjo. Tikrai, takas, kuris juos atvedė išsiskyrė į dvi dalis.

-Ką darom? – paklausė Ronis. Trumpai patylėjęs Sneipas atsakė:

-Neturim laiko tikrinti abu kelius. Išsiskirsim. Pasidalinsim į dvi grupes ir trauksim skirtingais keliais. – Haris sutiko, nes tai atrodė geriausia išeitis.

-Gerai, - pritarė Haris, tai kokios poros?

-Man nesvarbu – atsakė Sneipas. Sirijus parodė į Harį:

-Aš einu su Hariu į dešinę, jūs trys eikit į kairę. Radę vietą kur gali būti Mirties Valgytojai pasiūsim vieni kitiems globėjus, kad galėtų ateiti kita grupelė.

Sneipas linktelėjo ir penketukas išsiskyrė.

***

Hogvartse jau buvo vakaras. Burtininkai katik pavakarieniavę sugužėjo kas į bendruosius kambarius, kas į biblioteką ruoštis pamokoms. Mokytojai tingiai dar tebebuvo Didžiojoje salėje. Nebuvo tik keletos jų. Tai nuodų ir vaistų profesorės bei Hagrido.