Hogvartsas. Didesnysis geris. [BAIGTA]

4. Vėl į Hogvartsą

Likusios savaitės prabėgo greitai. Kiauras dienas Haris su Roniu praleisdavo laukdami naujų mokslo metų Hogvartse. Prieš kelias dienas jiedu apsilankė Skersiniame Skersgatvyje nusipirkti prekių reikalingų mokslams. Abu sutarė, kad šiemet viskas kainuoja žymiai brangiau nei ankščiau. Turbūt dėl nuostolių, patirtų karo metu verslininkai nori atsigrąžinti prarastą pelną. Ronis nesmagiai, tačiau išdrįso paprašyti Hario paskolinti šiek tiek pinigų. Haris sutiko, netgi pasiūlė viską nupirkti, tačiau Ronis primygtynai sakė, kad atiduosiąs, kai jiedu baigsią mokslus ir pradėsią dirbti.

Skersiniame Skersgatvyje burtininkai Harį sutiko aplodismentais ir sveikinimų šūksniais. Iki tol Haris jau buvo garsus, tačiau kai antrą kartą nugalėjo Voldemortą, regis, tapo dar didesniu didvyriu. Pasibaigus karui kelias savaites visi magijos laikrasčiai tik ir terašė apie Hari ir kaip jis nugalėjo Voldemortą, pikčiausią visų laikų burtininką. Keletas žurnalistų norėjo paiimti interviu iš Hario, tačiau vaikinas atsisakė. Jis tada tenorėjo pailsėti. Pailsėti nuo visko.

Skersiniame Skersgatvyje Haris su Roniu sutiko nemažai moksladraugių, ir didžiam jų džiaugsmui, daugelis jų taip pat gryš i Hogvartsą kartoti kurso, mat Magijos Ministerija nusprendė, kad praėjusiais metais pamokos vyko ne pagal patvirtintą ministerijos mokymo programą, o pagal Mirties Valgytojų diktuotas pamokas. Nevilį jiedu rado Gražmenų ir Juodulių knygynę, apsipirkanti su močiute, senyvo, piktos išvaizdos, tačiau geros širdies ragana. Semas su Dinu buvo Madam Malkin, drabužių parduotuvėje, kai su jais pasisveikino Haris. Jiedu jiems pamojo ir pasakė susitiksiantys Hogvartse.

Sirijus tai pat ruošėsi Hogvartsui. Skaitė įvairias knygas, rengė kartu su Roniu ir Hariu burtininkų kovas. Per visą laiką jis nerimavo, kol paklaustas Hario kodėl, atsakė, kad truputuką prisibijantis naujų mokslo metų Hogvartse, nes baiminasi, kad nebus šiltai priimtas mokinių, nes paskui save jis atsitempia ne kokius gandus apie jį. Juk jis kalėjo Azkabane. Nors buvo nekaltas, tačiau juk ne visi tai žino, tačiau tiek Haris tiek Ronis patikino, kad jie palaikysią jį, kad ir kas benutiktų.

Rugsėjo 1-osios rytas išaušo giedras ir vaiskus. Haris nusileidęs i apačią Sirijų rado jau geriantį kavą ir skaitantį Magijos žinias.

-Labas rytas, - pasisveikino Haris, - Ką rašo?

-Labas, Hari. Rašo apie neramumus Norvegijoje. Regis, tenai gresia sukilimas prieš valdžią.

Haris suglumo:

-Norvegijoje irgi yra Magijos ministerija? Aš maniau, kad yra tik viena Ministerija, kuriai pavaldus visas magijos pasaulis. Sirijus pritariamai linktelėjo:

-Mūsų magijos ministerija išties yra pagrindinė, tačiau kiekvienoje šalyje veikia magijos ministerijos filialai. Ir regis, ten to filialo darbuotojai prieštarauja valdžios sprendimams. Haris nebuvo girdėjęs apie tai. Kol juodu kalbėjosi prie jų prisijungė ir Ronis:

-Labas rytas. Yra ko užkąst? – pasiteiravo. Sirijus pastūmė dubenėlį dribsnių. Ronis paėmė ir įsipylęs pieno pradėjo kimšti. Papusryčiavę, visi trys pasiėmė savo lagaminus, užrakinę duris iš vidaus išnyko oru. Atsidūrė jie, nuošalioje gatvėje, aplink nesimatė nei vieno Žiobaro. Apsidairę jie nuėjo į stotį. Laikrodis rodė be penkiolikos minučių vienuoliktą.

-Gal pereikim i devintą su trim ketvirčiais peroną , - pasiūlė Sirijus. – Nėra prasmės čia laukti. Sirijus jau norėjo eiti, kai jį pašaukė balsas. Sirijus atsisuko ir pamatė link jų einančią Molę Vizlį. Su ja atėjo ir Džinė. Linktelėjo Hariui, o šis jai nusišypsojo.

-Labas Hari, Roni, - pasisveikino Molė, - Roni, viską pasiėmei, nieko nepamiršai?

-Viską turiu, ne mažas vaikas, - burbtelėjo Ronis, - O Fredis su Džordžu, kodėl neatėjo palydėti?

-Jie dirba. Palinkėjo jums sėkmės moksluose. Mes tikimės jus pamatyti per Kalėdų atostogas.

Haris su Roniu pažadėjo per atostogas apsilankyti ir atsisveikinę su Mole, Haris su Roniu į peroną perbėgo pirmi. Po jų turėjo eiti Sirijus su Džine. Atsidūrę traukinyje vaikinai pasisveikino su pažystamais ir ėjo toliau, ieškodami Hermionos. Tačiau perėję visą traukinį jos nerado.

-Keista, - pasakė Haris, - traukinys išvyks po penkių minučių, o jos dar nėra. Rašė, kad susitiksime traukinyje.

-Gal dar nerado tėvų, - svarstė Ronis, tačiau Haris papurtė galvą:

-Būtų parašius apie tai. Kad tik neatsitiktų kas bloga jai. Haris negalėjo įsivaizduoti kad kas galėtų atsitikti Hermionai. Krūtinėje vaikinas pajuto nerimą ir susirūpinimą. Kuirį laiką abu tylėjo, kol į jų kupė įėjo Nevilis su Luna.

-Sveiki, galime čia užeit, kitur nebėra vietų. Ronis pasislinko ir prie jo atsisėdo Nevilis, o prašais juois šalia Hario atsisėdo Luna.

-Kur Hermiona? – paklausė ji.

Haris papurtė galvą ir vis dar su nerimu širdyje atsakė:

-Nežinom. Turėjo būti čia. – ir su jo žodžiais traukinys pajudėjo. Harį apėme keista baimė dėl draugės. Kur ji galėtų būti, kodėl neparašė laiško ir nepasakė kad vėluos? Tylą išsklaidė Luna:

-Parašyk jai laišką, Hari. – Haris apie tai nebuvo pagalvojęs:

-Ačiū Luna. Roni, turio pergamento?, - paklausė. Ronis ištraukė kiek apglamžytą pergamento lapą ir padavė Hariui, kuris tuoj pat pradėjo rašyti.

Kai draugai išlipo iš traukinio buvo jau sutemę. Haris pririšo laiškutį prie Kiaulialiūkinės kojos ir pasiuntė pas Hermioną. Iš traukinio lipo vis daugiau mokinių, tad ketveriukė (Sirijus jau buvo nuskubėjęs į pilį) patraukė Hogvartso link.

-Labas Hagridai, - pasisveikino Haris. Milžinas apsuptas pirmakursių iškėlė ranką ir pamojęs atsakė:

-Sveikas Hari. Labas Roni, Luna bei Nevili, smagu jus matyti Hogvartse. Susitiksime Didžiojoje salėje. O dabar, - kreipėsi į pirmakursius, - paskui mane.

Haris pažvelgė į pilį ir nerimas dėl Hermionos trumpam aprimo. Štai ir vėl jis namie, gryžo, kur praleido tiek daug laiko ir patyrė tiek daug nuotykių.

Prašau kas skaito pakomentuoti. Kritika ir komentai padeda pasitaisyti. Gero skaitymo :)