Hogvartsas. Didesnysis geris. [BAIGTA]

22. Mirtimi pažymėtas balius

A.ž. Šitą skyriu skiriu ištikimajai skaitytojai - Sneipozmona5 :)

Drakas į Klastunyno bendrajį kambarį įžengė nedrąsiai. Tačiau atrodė užtikrintai. Nenorėjo parodyti kitiems klastuoliams, kad bijo. Vos įėjęs pamatė, kaip Zabinis atsistojo ir garsiai per visą kambarį pareiškė:

-Žiūrėkit, kas grįžo. Dar nori gaut? – išsiviepė. Pakilęs Liuteris rankos mostu liepė Zabiniui užsičiaupti. Lėtai priėjęs prie Smirdžiaus pasakė:

-Ko atsibeldei?

Drakas ramiai išsidriebė ant krėslo ir atsisukęs į Karių kapitoną, bei nutaisęs rimtą veido išraišką pasakė:

-Atėjau grįžti pas jus. Buvau idiotas, ir tik ištremtas supratau, kad mano vieta čia.

Zabinis, atrodo apsidžiaugė ir atsisėdęs apkabino Draką. Drakas norėjo nustumti jį, bet nenorėjo išsiduoti, todėl nieko nedarė.

-Žinojau, kad grįši, Drakai. Tu mūsiškis, ne toks kaip Poteris, purvakraujų mylėtojas.

Tačiau Liuteris neatrodė įtikintas.

-Manai gali taip paprastai ateiti ir pasakyti, kad nori grįžti ir viskas? – paklausė ramiu, šaltu balsu. – kaip mums žinoti, kad tavo ketinimai tikri?

Drakas buvo apgalvojęs ką darys jei Liuteris nepatikės. Tiesą sakant, jis buvo tikras, kad reikės įrodyti.

-Panaudok legilimantiją, - ramiai atsakė Drakas, kuris puikiai mokėjo oklumantiją, nes jį išmokė teta, kad paslėptų savo dvejones dėl Dumbldoro nužudymo ir svarstymus pabėgti nuo Voldemorto. Atrodo mintis panaudoti legilimantiją Liuteriui patiko:

-Puiku, taip ir padarysim. Matau tikrai nori grįžti, nes patikėk, viską sužinosiu. – išsitraukė lazdelę ir nutaikęs į Draką ištarė burtažodį:

-Legilimens.

Drakas mikliai uždarė savo tikruosius prisiminimus ir pateikė Liuteriui suklastotus, kaip jis gailisi, kad paliko klastuolius, kaip kankinosi, prisiminimus. Drakas parodė Liuteriui kaip jis neva susikauna su Poteriu ir pralaimi. Po keletos minučių Liuteris nutraukia legilimantiją ir pasako:

-Viskas tvarkoje, kariai, Drakas mūsiškis.

Klastuoliai patenkinti priėjo prie Drako ir paspaudė jam ranką. Drakas šypsojosi ir dėkojo.

***

Dienos ėjo pirmym ir Hogvartsas pasitiko atėjusią žiemą. Kalėdos jau artėja, o apylinkės jau nuklotus dideliu sniego sluoksniu. Neretai pro langą Haris matydavo, kaip lauke dūksta mokiniai, ir taip traukė jį kartu, tačiau tam nebuvo laiko. Haris su Hermiona sėdėjo bendrajame kambaryje ir darė namų darbus. Ronis su Mere kažkur išėjo. Džinė su Parvate lošė kortomis, Nevilis skaitė. Kambaryje jau tvyrojo kalėdinė nuotaika. Ant sienų užkabintos kalėdinės lemputės, kurias Hermiona užbūrė, kad šviestų. Nedidelė kalėdinė eglutė jau senai papuosšta stovėjo kambario viduryje. Visi ypatingai laukė kalėdų baliaus ir talentų šou. Visi tik repetavo ir repetavo. Kas šoko, kas dainavo, kas darė įvairius triukus. Haris matė, kad Semas ruošia kažkokį ugnies šou. Dvynės Patil repetavo ugningą šokį. Jiedu su Hermiona nusprendė dainuoti. Haris vis bandė atkalbėti draugę nuo tokios minties, tačiau ji buvo užsispyrusi. Diena iš dienos jie užsidarę nenaudojamoje klasėje repetuodavo. Hermionos nuomone jiems sekėsi neblogai, tačiau Haris abejojo ir buvo tikras, kad jie apsijuoks.

-Nebūk toks surūgelis, Hari. Juk šventės artėja, - nuolat jam kartojo Hermiona. Be visų repeticijų bei namų darbų jis su Hermiona ir Roniu, bei kitais DK nariais stebėjo Didesniojo Gėrio karius, tačiau jie nieko blogo nedarydavo. Tiesą sakant jie dažniausiai lindėjo klastunyno kambariuose. Drakas keletą kartų pranešė Hariui, kad kolkas nieko niekas neplanuoja, o daugiau jam niekas kolkas nieko nesakė. Profesorė Smith dar negrįžo ir Haris dažnai galvodavo kur ji yra. Jis buvo tikras, kad būtent ji prikišo nagus prie Mirties Valgytojų pabėgimo. Tačiau nebuvo kaip to įrodyti. Pastaruoju metu Harį paliko sapnai apie Voldemortą ir Haris trumpam apsiramino.