24. Krono akmuo

201 17 1
                                    

Kitą rytą Haris pabudęs ne iškarto atsiminė vakarykštės dienos įvykius. Pirmas atsiminimas buvo kai jiedu su Hermiona šoko baliuje. Paskui jie išėjo pasivaikščioti ir prie ežero Haris pirmą kartą ją pabučiavo, o tada Haris iš jos išgirdo gražiausius žodžius kokius jis yra girdėjęs. Ji pasakė, kad ir ji myli Harį. Tada išplaukė ir tolimesnių įvykių atsiminimai, apie nužudytą mokinį. Jų trijulė vakar iki išnaktų kalbėjo apie žmogžudystę ir priėjo bendros išvados, kad tai Liuterio Satano, Klastunyno naujoko darbas.

Ronį Haris rado bendrajame kambaryje. Hermiona taip pat buvo ten, tačiau ji pašokusi pasakė, kad eitų pusryčiauti be jos. Iki išvykimo ji turi nulėkti į biblioteką.

-Dievaži, kaip visada, - pasakė Ronis jiems lendant pro Storulės portretą. – prieš atostogas ji dar turi apsikrauti mokymosi. Jie šiandien po pusryčių išvyks į Landynę, kur praleis žiemos atostogas. Pilyje mokinių buvo jau kur kas mažiau. Daugelis nebelaukė pusryčių ir išvyko anksčiau. Didžiąją sale jiedu taip pat rado pustuštę. Likę mokiniai aptarinėjo vakarykščius įvykius. Mokytojai atrodė sunerimę. Haris atsisėdo šalia Nevilio, kuris buvo lūdnas. Paklaustas kodėl toks yra atsakė, kad jis pavargo nuo visų blogybių ir kad norėtų nors metus praleisti ramiai, kaip ir dera mokiniams. Į salę įžengė Sneipas su Kingsliu Šeklbotu, kuris kostelėjęs kreipėsi į mokinius:

-Labas rytas. Ilgai netrukdysiu jums, žinau, kad skubate išvykti atostogų. Noriu pranešti, kad ministerija su Hogvartso mokytojais akilai ieškos kaltininko. Nors skambės žiauriai, bet įtariamasis yra šios pilies mokinys ar personaol darbuotjas, todėl po atostogų Hogvartse rasite aurorus, stebinčius aplinką. Nesijaudinkite, žudikas bus rastas. Gerų atostogų.

Tai pasakęs nuėjo prie Sneipo ir trumpai pasikalbėję Sneipas išlydėjo ministrą.

-Rūpke, aurorai čia pilyje, - pasakė Ronis pilna burna bulvių košės.

-Gerai, kad jie bus, gal tada greičiau sučiups žudiką, - pasakė Nevilis. – na ka, gi, aš einu, susitiksime po dviejų savaičių. Nevilis nuėjęs susikibo už rankų su Luna ir išėjo. Greitai pavalgę vaikinai nuėjo į miegamuosius susirinkti daiktų. Hermioną jau rado viršuje. Šalia pasidėjusi keletą storų knygų dėjosi į rankinę. Vaikinai greitai pasiėmė daiktus ir visi išėjo. Hogvartso hole susitiko Sneipą su Sirijumi.

-Greit pasimatysime, Hari, - kreipėsi Sirijus. – Rytoj atvyksiu ir aš.

-Gerai, iki, - tarė Haris ir išėjo pro duris. Jie nusprendė, kad geriausia bus nueiti į Kiauliasodį pėščiomis ir iš ten nukakti į Landynę oru. Haris matė, kad jie ne vieni pasirinko tokį kelionės būdą. Vyresnieji mokiniai, išlaikė keliavimo oru egzaminą taip pat ėjo Kiauliasodžio link.

-Hari, kada tu laikysi egzaminą? – paklausė Roni sir jiedu su Hermiona nusijuokė: jiedu dažnai šaipydavosi iš jo, kad anas neturi teisės keliauti oru, nors ir moka.

-Kada bus laiko, - trumpai atkirto Hari sir toliau ėjo tylėdami. Priėję Kiauliasodį visi įsikibo į Hermioną ir ji apsisukusi išnyko. Akimirksniu jie atsirado landynės kieme.

-Sveiki atvykę, - pasisveikino ponia Vizli, kuri pripuolusi apkabino Ronį, o paskui Harį ir Hermioną. – Eikit pasidėti daiktų. Hari tu gyvensi su Roniu, o tu Hermiona, eik pas Džinę. Ji jau grįžo. – Davusi nurodymus nuėjo šalin, o trijulė patraukė vidun.

***

Vakare visi susirinko vakarienės. Buvo grįžęs ir ponas Vizlis. Ponia Vizli paruošė ištaigingą vakarienę ir visi skaniai bei sočiai pavakarieniavo. Po vakarienės ponas Vizlis sėdėjo kambaryje, o šalia jo Haris, Ronis, Hermiona bei Džinė.

Hogvartsas.  Didesnysis geris. [BAIGTA]Место, где живут истории. Откройте их для себя