Hogvartsas. Didesnysis geris. [BAIGTA]

37. Adelės viltis

            Visą praeitą vakarą galvojo apie praleistą dieną Kiauliasodyje su Hermiona. Tai buvo viena iš laimingiausių jo dienų jo gyvenime. Jie grįžo vėlai vakare ir gavo pylos nuo profesorės Makgonagal, kurią sutiko hole. Grįžę į bendrąjį kambarį rado ten jau grįžusią Parvatę, kuri buvo geros nuotaikos. Jiedu nutarė nei jai nei Drakui neužsiminti, kad matė juos. Haris pagalvojo, kad Hermiona gerai vakar sakė, kad tądien Kiauliasodis buvo labai romantiškas.

Atsikėlęs Haris užsidėjo akinius ir patraukė bendrojo kambario link. Buvo sekmadienis, tačiau džiaugtis laisva diena negalėjo, nes reikėjo ruoštis artėjančiams egzaminams. Jiedu su Hermiona buvo suplanavę šiandien pasėdėti bibliotekoje ir truputį pasimokyti. Na, truputį mokysis Haris, o Hermiona trupučiu neapsiribos. Bendrajame kambaryje jau buvo keletas mokinių, tačiau Hermionos dar ne. Penktakursiai sėdėjo kampe ir buvo įsijungę patefoną bei klausėsi One Direction dainos ,,Live we we are young". Keletas pirmakursių, tarp kurių ir Evanas su Lile, sėdėjo prie lango ir kažką plepėjo. Netoliese Semas kalbėjosi su Neviliu ir Haris išgirdo kaip Nevilis pasakojo apie vakar dieną su Luna. Haris šyptelėjo. Netrukus pasirodė ir Hermiona, nešina krepšį, bet paklausta kas jame pasakė, kad pasakys vėliau. Jiedu išlindo pro angą ir nuėjo į biblioteką.

Išsirinkę reikiamas knygas ( Haris pasiėmė keletą vadovėlių apie sudėtingus nuodus ir vaistus), Hario nuostabai Hermiona pasakė bibliotekininkei, kad jie knygas pasiima su savimi. Iš bibliotekos jie patraukė lauko link.

-Kur einam, Hermiona? – nesusigaudė Haris. Mergina mirktelėjo ir atsakė:

-Pamaniau, kiad neverta tokią gražią dieną tūnoti viduje. Galime pasimokyti lauke. Turiu pledą, bei pasiėmiau užkandžių.

-Tai jau pasimatymas, - pasakė Haris ir šyptelėjo jai. Jiedu nuėjo prie ežero. Išsitiesė pledą ir abu atsisėdo ir išsitraukė knygas.

-Nuo ko pradėsi? – paklausė Hermionos pats pasiėmės eliksyrų vadovėlį. Hermiona pasiėmė Aritmomantijos knygą ir atsivertė ją.

-Aritmomantiją, - pasakė ji, - žiauriai sunkus mokslas, - ir jis jai pritarė. Visokios skaičių lentelės. Tai ne jam. Kurį laiką abu tylėjo ir skaitė savo knygas. Saulė maloniai šildė juos ir abu karts nuo karto atsigerdavo moliūgų sulčių. Laikui bėgant prie ežero rinkosi daugiau mokinių. Vėliau netgi Sirijus atėjo ir prisėdęs kiek tolėliau užsirūkė. Haris godžiai žiūrėjo į jį. Jis pats jau nerūkė ilgą laiką ir buvo patenkintas tuo, tačiau jam vis dar buvo sunku žiūrėti į rūkančius. Po kiek laiko Sirijus juos pamatė ir priėjo.

-Ką čia veikiate? – paklausė, bet pamatė, kad jie mokosi. – Užteks mokslų, geriau pailsėkit, - davė patarimą ir Haris būtų mielai jo paklausęs, tačiau Hermiona papurtė galvą:

-Norėtume, bet negalime, artėja egzaminai, o laiko nebedaug belikę.

Sirijus nusikvatojo:

-Dar beveik trys mėnesiai iki jų, mes su Džeimsu išvis negalvodavom apie egzaminus ir išlaikydavom kuo puikiausiai. Tik Piteriui nepasisekdavo taip. - pasakė. Tačiau Hermiona manė, kad tiek laiko yra labai mažai. Tad Sirijus dar kiek paplepėjęs su Hariu nuėjo į pilį. Haris su Hermiona padarė pertauką ir nutarė užkąsti. Mergina iš krepšio ištraukė pačios padarytų sumuštinių ir pasidalino su Hariu.

-Ką veiksi po Hogvartso? – paklausė Haris, o Hermiona gūžtelėjo pečiais.

-Priklausys nuo to kaip išlaikysiu egzaminus, - tarė ji, bet Haris ją suniekino:

-Visi žinom, kad išlaikysi aukščiausiais pažymiais, Hermiona.

-Gali būti, - atsakė ji. – Norėčiau dirbti ką nors naudingo, - pasakė ji. – galbūt ministerijoje, kokiam nors Magiškosios Teisės Departamente, - atsakė ji. – na, o tu?