Hogvartsas. Didesnysis geris. [BAIGTA]

15. Keturių kraujas

Sekančiomis dienomis Haris su Roniu vis bandė aplankyti Hermioną ligoninėje, tačiau ji jų neįsileido. Pasakė, kad nori pabūti viena. Haris ją suprato. Po Sirijaus mirties jis taip pat nenorėjo nieko matyti. Visą laiką leisdavo vienas. Reikia laiko. Hermionai reikia laiko apsiprasti su mintimi, kad neteko savo tėvų. O tai padaryti yra sunku, nes tuštumos jausmas neapleis jos visą likusį gyvenimą, ir su tuo reikės susitaikyti ir išmokti gyventi su savo skausmu. Haris grįžo į pamokas ir vėl triūsė prie namų darbų. Dabar jam reikia ne tik spėti su moklsladraugiais, tačiau ir pasivyti kitus ką buvo praleidęs. Su Roniu jis sėdėjo bibliotekoje. Haris skaitė apie garsiausias burtininkų dvikovas magijos istorijoje – Sirijaus namų darbai. Sirijus nesiliovė spausti mokinių – per pamokas jie kovodavo, o namų darbams gaudavo teorijos. Priėjęs prie stalo krestelėjo Ronis su eliksyrų vadovu. Darė nuodus ir vaistus. Profesorė Smith ir toliau terorizavo mokinius savo pamokų metu. Nevilis rimtai svarstė mesti mokslus Hogvartse, nes jam tekdavo didžiausia profesorės rustybė.

Į biblioteką įėjo Džinė su Mere. Džinė linktelėjo Hariui, o šis jai atsakė tuo pačiu. Ronis pamatęs, kad Haris linktelėjo atsisuko pažiūrėti haris ir pamatęs jas nusišypsojo. Merė su Džine atėjo prie Ronio:

-Dar kartelį noriu padėkoti tau, Roni, už tai, kad išgelbėjai - pasakė. Šis šyptelėjo:

-Nereikia dėkoti. Padariau tai ką būtų padaręs bet kuris save gerbiantis vyras.

Džinė prunkštelėjo:

-Nuo kada pasidarei vyras, Ronaldai? – ir nusijuokė. Merė su Hariu taip pat nusijuokė, o Ronis supyko:

-Eik šalin Džinė. Dievaži, tavo juokeliai ne laiku ir ne vietoje. – Ir ėmė skaityti, tačiau klausėsi ką kalba kiti.

-Hari, - kreipėsi Džinė. - Šiandien vakare DK susirinkimas. – Haris pakėlė akis ir klausiamai nužvelgė Džinę. Paskui pasižiūrėjo į Ronį. Tas, atrodo irgi nieko nesuprato.

-DK? – paklausė Haris, - ta prasme, Dumbldoro Kariaunos?

Džinė linktelėjo ir papasakojo apie Didesniojo Gėrio Karius. Haris suglumo:

-Kokius karius?

-Didesniojo Gėrio – pakartojo ji. Haris vis dar nieko nesuprato:

-Bet juk tai Grindelvaldo šūkis, juo pateisino savo nešvarius darbelius. Kodėl jie taip pasivadino? – Džinė papurtė galvą ir atsakė:

-Nežinom, bet pamanėm, kad būtų naudinga atnaujinti mūsų grupę. Ką manai? Kol tavęs nebuvo jau įvyko trys susirinkimai. Vadovavau aš su Neviliu, bet dabar galės vadovauti jūsų trijulė.

Ronis išsišiepė:

-Žinoma, mes sutinkam.

Haris ir sutiko, tik nelabai suprato kaip rasti tam papildomo laiko kai šitiek namų darbų.

-Na, iki vakaro tada, - atsisveikino Džinė ir kai Merė truputį nuėjo tolyn, ji pasilenkusi pasakė Roniui:

-Žinai, o tu patinki Merei, Roni. Nepraleisk progos, ji puiki mergina, - pasakiusi nuėjo, o Ronis svajingai pažiūrėjo į duris.

***

Popiet grifiukai turėjo bendrą su klastunynu nuodų ir vaistų pamoką. Atėję i požemius Haris su Roniu pamatė, kad kabinetas dar neatidarytas, o prie jo stovinioja mokiniai. Tolėliau Zabinis stovėjo su keletu klastuoliu ir pamatęs Ronį sukrizeno.

-Nekenčiu to kvailio Zabinio. Jis lindo prie Merės, o per jį aš gavau arešto. Gerai nors, kad Makgonagal labai nespaudžia.

Prie jų priėjo Drakas ir paspaudė kits kitam rankas.