Hogvartsas. Didesnysis geris. [BAIGTA]

38. Nelauktas svečias

Prasidėjus balandžiui profesorė Makgonagal per Transfiguracijos pamoką išdalino egzaminų tvarkaraščius. Haris pažvelgė į savąjį:

05.30 10h. Kerėjimas

05.30. 15h. Transfiguracija

06.02 11h. Nuodai ir vaistai

06.02 16h Herbalogija

06.06 12h. Magijos istorija

06.07 10h. Apsigynimas nuo juodosios magijos

-Mano toks pat, - pasakė šalia sėdintis Ronis peržvelgęs ir Hario tvarkaraštį. Profesorė Makgonagal pradėjo aiškinti kaip nebedaug belikę laiko iki VSMT egaminų ir kad esą dabar laikas jau rimtai ruoštis jiems. Daugelio veiduose klasėje Haris matė baimę, kurią jautė ir pats. Anksčiau niekad nesusimastydavo apie egzaminų svarbą, nes kiekvieni metai buvo kupini nuotykių ir pavojų, tačiau niekad negalvodavo apie lemiamus egzaminus, kurie lems jo tolimesnę ateitį. Noras tapti auroru buvo toks stiprus, kad Haris čia pat mintyse davė sau pažadą išlaikyti pakankamai gerai, kad nekiltų keblumų stojant į aurorų mokyklą.

-Beje, Roni, kur vyksta aurorų mokymai? Ar yra kokia mokykla, ar kaip? - paklausė draugo Haris, nes pats nenusimanė apie tai.

-Magijos Ministerijoje, - lyg niekur nieko atsakė jis. – Surenkami visi norintys tapti aurorais ir jiems paskiriamas auroras, kuris moko teorijios bei praktikos, nes imasi į užduotis, jei jos nėra labai pavojingos, aišku.

Tai štai kaip viskas vyksta. Niekad nebuvo apie tai pagalvojęs.

-Nesijaudink, tave tikrai priims, - pasakė Ronis išsišiepęs. Haris linktelėjo.

Transfiguracija bei kerėjimas prabėgo greitai ir dabar mokiniai traukė Didžiosion salėn pietauti. Drakas pasivijo Harį ir prisijungė prie jų. Jis niekam nepasakojo apie savo susitikimą su motiną. Žinojo, kad imtų visi nerimauti ir prašyti išduoti tėvus aurorams, o jis nenorėjo to. Pats nežinojo, kodėl, tačiau jautė, kad nereikia to daryti.

-Drakai, tau viskas gerai? - paklausė Hermiona. Jiedu su Hariu žiūrėjo į jį.

-Taip, - atsitokėjo Drakas iš minčių. – Tiesiog galvoju apie egzaminus.

-Visi apie juos galvoja, - išgirdęs patvirtino Dinas, sėdintis šalia. – manau esu jiems pakankamai gerai pasiruošęs, - dar pasigyrė. Roni nusijuokė.

-Juokis juokis, Roni, - gynėsi jis, - pamatysi kaip gerai baigsiu.

-Beje, ką veiksit po Hogvartso? – užvedė diskusiją Nevilis įsidėdamas keletą bulvių.

-Aš bandysiu stoti į Kvidičo mokyklą, - pasakė Semas. – Kvidičas sena mano svajonė. Gaila, kad čia nepatekau į komanda. O tu, Nevili?

Nevilis truputį patylėjęs atsakė:

-Manau tapsiu profesoriumi. Mokysiu herbalogiją, - atsakė. Haris to ir tikėjosi.

-Hari, einam kartotis, - pasakė Hermiona atsistojusi. Jau kuris laikas jiedu mokosi kartu. Na labiau Hermiona padeda Hariui. Jiedu pakilo ir paliko salę. Neilgai trukus atsistojo ir Ronis su Mere. Likęs be jų Drakas nenorėjo sėdėti, todėl taipat pakilo ir grįžo į Kambarį iki Pareikalavimo, kuris jau tapęs jo namais. Klastuolis vis galvodavo apie mamos pasakytus žodžius apie tai, kad greitai pasikeis. Kas pasikeis? Ką sugalvojo jo tėvai? Kas vyksta? Tokie klausimai nedavė jam ramybės. Keletą kartų jis norėjo viską papasakoti Hariui, tačiau vis susilaikydavo. Tačiau jam buvo neramu, kad tėvas bandys kažką negero, tačiau ką?

***

Merė su Roniu sėdėjo Hogvartso kieme išsibūrę keletą kėdžių ir stalą, apkrautą įvairiais užkandžiais. Turėjo laisvą pamoką, todėl nusprendė ją praleisti lauke, besišildydami vis šiltėjančiais jos spinduliais. Mergina džiaugėsi, kad Ronis grįžo į Hogvartsą ir nebesivaiko Smith. Tačiau ją graužė ir kitas dalykas. Šiandien ji turi susitikti su tėvu ir ji jam turi nemalonių žinių. Ji nežinojo kaip jam reikės tai pasakyti, tačiau ji tvirtai apsisprendė.