Hogvartsas. Didesnysis geris. [BAIGTA]

7. Kur tu, Hermiona?

Praėjo jau mėnuo, kai Haris su Roniu grįžo i Hogvartsą. Tas mėnuo buvo velniškai sunkus, Mokytojai ne tik spaudė mokinius pamokų metu, tačiau užduodavo begales namų darbų. ,,Reikia ruoštis VSMT, - atsakė profesorė Makgonagal, kai Ronis pasiskundė kartą per jos pamoką, kad labai sunku. Net ir Sirijus nenuolaidžiaudavo. Jie ir toliau kovodavo per pamokas. Hariui jau teko kovoti ir su Smirdžiumi ir su Roniu. Kartą kovėsi net su Sirijumi. Kad ir kaip Haris priešinosi Sirijus jį įveikė. Nors Sirijaus pamokos jam patikdavo, tačiau po jų Haris jautėsi tarsi išsunktas. Kovos labai vargino. Labiausiai visi koledžai sutartinai nekentė ir nelaukė nuodų ir vaistų pamokos. Mokytoja nuolat ant jų šaukdavo ir atiminėdavo taškus. Po pirmosios pamokos, kai Hariui vieninteliam pavyko sutaisyti eliksyrą daugiau jam jau nesisekdavo ir jis gavo nemažai pylos nuo profesorės Smith. Profesorė Hariui nepatiko ne vien dėl to, kad jos pamokos buvo sunkios ir ji nuolat atiminėjo taškus, bet Haris būdamas šalia jos jautė kažkokią blogą aurą.

Haris jau buvo paskendęs nerime, dėl Hermionos. Negavo jokio atsakymo į jo su Roniu laišką. ,,Kažkas jai tikrai atsitiko" – buvo tikras Haris. Ronis taip pat jaudinosi dėl jos, nors anksčiau jis buvo ramus.

-Reikia kažką daryti, Hari, - pasakė jam Ronis per herbalogijos pamoką jiems besodinant Kalnų kaleandras. – Negalima daugiau delsti, - toliau tęsė Ronis, - nes gali per vėlu. Haris jam pritarė, tik nežinojo nuo ko pradėti:

-Manau, reikia pasikalbėti su direktoriumi, - pasakė Haris ir įbėrė į vazonėlį vieną mažą, rudą sėklytę. Nuo to karto, kai Haris rado Severa Sneipą Žviegiančioje būdoje merdintį, jiedu nė karto nesikalbėjo. – nes mes mažai ką vieni galime padaryti.

Ronis papurtė galvą ir turėjo kitą variantą:

-Pasakom profesorei Makgonagal. Juk ji žadėjo pasidomėti tuo. Gal ji turi kokių žinių.

-Nemanau, kad turi, jau būtų pasakiusi, bet galim pabandyti paklausti, - atsakė draugui Haris.

Pamokai pasibaigus visi nuskubėjo i Didžiąją salę pietauti.Po pietų Haris su Roniu bei dauguma kitų septintakursių turėjo laisvą pamoką, nes nepasirinko ateities spėjimo pamokos. Didiojoje salėje jau buvo pilna mokinių ir dauguma profesorių. Haris su Roniu nuskubėjo prie garbingojo stalo ir priėjo prie profesorės Makgonagal, kuri kalbėjosi su direktoriumi. Sneipas pirmas juos pastebėjo:

-Laba diena Poteri ir Vizli.

-Laba diena, - atsakė Haris. Makgonagal atsisuko į juos ir Haris kreipėsi į ją:

-Profesore, atsimenate, kai atvykome į Hogvartsą pažadėjote pasidomėti kur yra dingusi mūsų draugė, - pradėjo Haris. Profesorė nelaukdama atsakė:

-Taip, pamenu. Esu išsiuntus keletą žvalgų į Australiją, tačiau kol kas nieko. Nesijaudinkit, manau jai viskas gerai, - ramino ji. Regis Sneipui tai buvo staigmena ir jis to nežinojo:

-Minerva, dingo mokinė? Ir jūs nieko man nesakėte? – Haris matė kaip šalimais sukluso profesorė Smith. Bet kai pamatė, kad Haris į ją žiūri nusisuko ir ėme kalbėti su Flitviku. ,,Čia kažkas ne taip" – svarstė Haris, - ji tikrai kažką rezga. Tačiau dabar tai nesvarbu. Svarbiausia dabar rasti jų draugę. Sneipas toliau pyko ant Makgonagal:

-Aš esu direktorius, Minerva. Privalau viską žinoti. Poteri, - kreipėsi į jį direktorius, - aš pats pasiūsiu savo žvalgus. Jie prisidės prie paieškos ir galbūt ką nors sužinos.

-Ačiū, - padėkojo Haris, - prašau praneškit nedelsdami jei kas paaiškės, - dar paprašė ir jiedu su Roniu nudrožė į Grifų Gūžtos bendrąjį kambarį.