1. Kaltes jausmas

483 30 2
                                    

Hogvartsa gaube tamsus, tirstas rukas. Rodos likes dar is II Burtininko karo laiku, kuris atrodo vyko dar visai neseniai, nors praejo metai, per kuriuos Magijos ministerijos, Hogvartso personalo bei magijos bendruomenes deka mokykla buvo atstatyta.

Iki moksloo metu pradzios buvo likusios kelios savaites. Severas sedejo savo kabinete ir maste. Juodos mintys nedave jam ramybes nuo pat Voldemorto zlugimo. Severas po Tamsos valdovo zlugimo bijojo gryzimo i magijos pasauli. Jis bijojo netik uzdarymo i Azkabana, burtininku kalejima, bet ir bendruomenes reakcijos bei poziurio i ji, kaip I Albo Dumbldoro, zudika. Tik jis ir Poteris zinojo tiesa. Taciau Poteris paskelbe ministrui, o sis magijos pasauliui apie jo nekaltuma ir netgi apdovanojo uz tai. Negana to, jam buvo leista likti direktoriauti Hogvartsui, jo antriesiems, bet tikriesiems namams.

Severas barbeno tusinuku i stala ir nerimastingai zvelge pro langa, kai isgirdo i ji kreipiantis:

-Nerimauji, Severai?. Severas atsisuko ir pamate, kad I ji kreipiasi Albas Dumbldoras is savo portreto.

- Jus kaip visada esate teisus, Albai, - atsake Sneipas. Jiedu daznai pasikalbedavo, kai tik Dumbldoras nemiegodavo. – Albai, as nezinau ar mano vieta cia, jusu kedeje.

Dumbldoras pakele antakius ir paklause:

-Kodel tai manai, Severai? Manau busi geras direktorius ir rupinsies jaunaisiais burtininkais kaip rupinausi as.

Severas kuri laika tylejo kol atsiduses pazvelge Albui i akis:

-As jus nuzudziau. Zinau, tai padariau jusu prasomas ir todel, kad jus vistiek butumet mires, taciau nepaneigsi fakto, kad burtazodi istariau as. Nuo mano rankos jus pakirto zalias zaibas. Mano siela sutepta, Albai, sutepta, - tai pasakes Severas atsistojo ir nuejo prie lango. Abu, kuri laika tylejo. Severas ziurejo i toli toliau mastydamas apie tai, o Dumbldoras stebejo ji. Severas atsisukes i jo portreta prabilo:

- Kai man parodete ziedo uzkeikta ranka man reikejo galvoti kaip panaikinti uzkeikima. As juk nuodu ir vaistu mokytojas, plius neblogai ismanau juodaja magija. Manu buciau galejes ka nors sugalvoti kaip panaikinti kerus. Bet to as nepadariau.

Albas, kuri laika stebejo Severa tyledamas, taciau dabar atsake jam gana piktoku balsu:

-Severai, paklausyk. Tas ziedas buvo Horokrusas, uzkeiktas Voldemorto pacia juodziausia magija. Tu nieko nebutum galejes padaryti. Severai, tai praeitis ir tegu ji lieka praeitimi. Tu esi geras zmogus.

Tokie Dumbldoro zodziai is dalies paguode Sneipa., taciau kaltes jausmo del vienintelio zmogaus, kuris ji suprato nuzudymo nepanaikino. Severas atsisukes norejo pasakyti apie tai Dumbldoriu, taciau pastebejo kad jis jau miega. ,, kaip visada" – burbtelejo Severas sau ir atsisedo prie savo stalo.

Hogvartsas.  Didesnysis geris. [BAIGTA]Où les histoires vivent. Découvrez maintenant